Konservatorius Rytas Kupčinskas siūlo grąžinti ankstesnę Prezidento rinkimų įstatymo nuostatą, numatančią, jog antrasis prezidento rinkimų turas rengiamas po dviejų savaičių nuo pirmojo balsavimo dienos.
Siekiant antrąjį prezidento rinkimų turą rengti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą, įstatymas buvo pakeistas, numatant, kad antrasis turas, jei jo prireikia, rengiamas po dviejų savaičių nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.
Tačiau kai kurie politikai ir teisininkai suabejojo, ar savaite vėliau perkėlus rinkimų antrojo turo datą, nenusižengta Konstitucijai, kas oponentams galėtų tapti pretekstu kvestionuoti prezidento rinkimų rezultatus.
"Dabartinės redakcijos įstatymas palieka šį terminą tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turo neapibrėžtą ir, jeigu nesilaikoma dviejų savaičių tarpo tarp abiejų balsavimų, prieštaraujantį Konstitucijai, o tai galėtų būti skundžiama ir sujauktų prezidento valdžios galių perdavimą", - rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Konstitucija numato, jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Šiuo metu, galiojant įstatymui su trijų savaičių terminu tarp prezidento turų, planuojama, kad pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną, antrasis, kartu su Europos Parlamento rinkimais, birželio 7 dieną.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė nemanantis, jog, priėmus teikiamą pataisą, nebūtų spėta suorganizuoti rinkimų antrojo turo savaite anksčiau.
"Nemanau, kad tai toks terminas, kad nespėtų suorganizuoti. Svarbiausia, kad spėtų atspausdinti biuletenius, o visa kita juk lieka, kaip buvę, keičiamas terminas, tai nėra pakeitimas iš esmės", - BNS sakė J.Razma.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra patvirtinusi darbo užmokestį apylinkių ir savivaldybių rinkimų komisijų nariams, tad, jei antrasis turas vyktų atskirai nuo rinkimų į EP, tektų ieškoti papildomų lėšų.
"Gali kreiptis į Vyriausybę lėšų iš rezervo fondo", - išeitį siūlė J.Razma, pridūręs, jog "nežinia, ar to antro turo reiks".
Dėl prezidento posto varžysis šeši kandidatai: savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, partijos "Tvarka ir teisingumas" iškeltas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas bei ekspremjerė, eksparlamentarė Kazimira Prunskienė.
Visuomenės apklausos rodo rinkėjų palankumą kandidatei D.Grybauskaitei - kai kurių jų duomenis, ji laimėtų rinkimus jau pirmajame ture, surinkusi apie 60 proc. balsų.
