Vilnietis Vitalijus vidury dienos savo darbdavių išsiprašė laisvo pusdienio ir atvyko pas vienišą mamą, kuriai jau antrus metus reikalinga priežiūra, mat senyvo amžiaus moteris susirgo demencija. Mamą reikia vežti pas gydytojus.
Dirbantis vyras savo mamai pasamdė ir slaugytoją, tačiau padėti sutvarkyti dokumentus, nuvežti pas gydytojus turi pats.
„Demencijos priežiūra priklauso nuo to, kokiai stadijai priklauso tas sergantis žmogus. Pradžioje tos priežiūros reikia minimaliai. Kažkokius buitinius reikalus sutvarkyti. Vėliau jau reikalingas ir valgio gaminimas, ir nuėjimas kartu į parduotuvę. Bet jeigu mes kalbam apie laisvą dieną, ji turėtų būti skirta visoms paslaugoms atlikti“, – teigia vilnietis Vitalijus Vyšnia.
Anot vyro, vienas teisėtas papildomas laisvadienis kartą per mėnesį mamos priežiūrai labai pagelbėtų.
„Išėjau pusdieniui iš darbo. Tai toks, aišku, susitari, paskui turi daugiau atidirbti“, – sako Vitalijus.
Ne pirmą kartą Seime atsidurianti įstatymo pataisa, liečianti ligotus tėvus prižiūrinčius vaikus ir šįsyk užregistruota Seime. Įstatymą pateikė trys socialdemokratai.
„Šitas projektas skirtas tiems žmonėms, kurie turi jau slaugą arba virš 75 metų. Pažvelkime aplinkui. Visi savo tarpe turime vyresnių žmonių, kuriems reikia ne tik tos fizinės priežiūros, bet ir to socialinio kontakto“, – teigia Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas abejoja, ar ši viena diena per mėnesį išgelbės situaciją, kai slaugos ar priežiūros sergančiam ar senyvo amžiaus žmogui reikia kasdien. Todėl įstatymo projektui esą dar trūksta trišalės tarybos nuomonės.
„Ar tai dokumentus padėti susitvarkyti, kažkokiose įstaigose, kaip ir tėvadienių principu. Tai, aišku, kad kažkokiai daliai galima apie tai diskutuoti. Bet šioje vietoje labai svarbus, kad nebūtų reguliavimas nuleistas ir kažkam užkrauta atsakomybė, bet kad būtų rastas dėl jo sutarimas trišalėje taryboje“, – komentuoja komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Darbdavių konfederacija kelia retorinį klausimą, kas ir iš kokių pinigų apmokės tuos slaugadienius. Esą su šia problema susiduria kone kiekviena Lietuvos šeima, tokių darbuotojų, kuriems reikės slaugadienio gali atsirasti daug.
„Kas už tą dieną apmoka? Tai mes ir sakom, kad tai tada turi būti solidarus įnašas kiekvieno, nes vienoj įmonėje dirba dešimt žmonių, penki, kurie turi tokius tėvus. Tai jau yra rimta netektis, sukuriamos vertės. Kitoj gal ten šimtas darbuotojų ir nėra nei vieno. Konkurencijos prasme atsiranda disbalansas“, – sako konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie slaugadienius svarsčiusi jau ir ankščiau, teigia, kad prieš darbdavių valią toks įstatymas įteisintas būti neturėtų. Todėl tikimybė, kad slaugadienių sulauksime, išlieka, tik radus kompromisą tarp darbdavių, darbuotojų ir vyriausybės.
„Ministerijos pozicija, kad mes už socialinį dialogą ir turim skatinti. Mes patys siūlėme tokį, bet nesusitarus darbdaviams ir darbuotojams tikrai neversime darbdavių tokių dalykų suteikti“, – teigia viceministras Vytautas Šilinskas.
O iš Lietuvos profesinių sąjungų vietoj tėvadienių ar slaugadienių skamba pasiūlymas dar kitoks: iki 25 darbo dienų prailginti kasmetines atostogas.
