Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dar pernai paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos.
Taip pat vasario pradžioje ministerija pranešė apie startuojančią „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kur dalyvaus bent po 200 moksleivių turinčios mokyklos. Tai išprovokavo Seimo narių klausimus dėl mokyklų tinklo ateities regionuose.
Jungtinėms klasėms – griežtas ne
„Mane labai neramina diskusija, kuri šiandien vyksta. Aš esu įsitikinusi, kad, jeigu mes boikotuosime sprendimus, kurie yra būtini, mes neturėsime rezultatų jokiuose švietimo lygmenyse“, – Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Sulaukusi darbiečio Valentino Bukausko klausimų dėl mokyklų pertvarkos regionuose, konkrečiai Telšiuose, ministrė pasibaisėjo, kad Telšių mokyklose dar yra 5–8 jungtinių klasių.
„Matome, kas pas jus ateina į Telšių mokyklas, matome, kad pas jus yra dar 5–8 jungtinių klasių šiandien. Kodėl kitos savivaldybės gali susitvarkyti šituos dalykus, o pas jus dar 5–8 klasių yra? Man ašaros byra, tai yra neįsivaizduojamas dalykas“, – frakcijos posėdyje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Minėtoje tinklo pertvarkoje ministerija siūlo, kad 5–8 klasėse nebūtų galima kurti jungtinių klasių, jos būtų galimos tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, 1–4 klasėse.
„Jungtinės klasės. 5–8 klasėse turbūt visi sutinkame, kad negali būti jungtinių klasių. Sutinkate visi? Sakome, pradinė gali būti arti namų ir turi būti kuo arčiau namų. Pradinėje jungiame po dvi klases, bet nesujungiame visų keturių“, – posėdyje sakė ministrė.
Problemos ir mokiniams, ir mokytojams
Sulaukusi kritikos dėl to, kad daliai mažų regionų mokyklų teks užsidaryti, ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad ugdymo įstaigų tinklo pokyčiai yra būtini, antraip nepavyks užtikrinti aukštos švietimo kokybės regionų mokyklose.
„Jeigu mes šito nepadarysime, tai mes galime daryti bet ką aukštajame moksle, bet ką su mokytojais, – mes nepakeisime situacijos“, – nuogąstavo J. Šiugždinienė.
Ministrė pasitelkė konkretų vieno miestelio, kurio neįvardijo, pavyzdį, kuriame yra keturios gimnazijos, iš kurių trijose nesurenkama nė po 12 moksleivių.
„Ką tai reiškia? Girdžiu, sako, mums reikės uždaryti tas gimnazijas. Nereikės jums uždaryti tų gimnazijų. Šalia yra profesinė, kur galima jungti gimnaziją, kartu vykdyti. Atstumai yra mažesni nei 20 km.
Įsivaizduokite, ką tai reiškia, jei nėra nė 12 mokinių gimnazijos klasėje – jie neturi pasirinkimo, jie negali mokytis aukščiausiu lygiu dalykų, kuriuos norėtų mokytis – chemijos, fizikos. Dėl ko mes neturime tam tikrose specialistų? Dėl ko mes mokytojų fizikos ir chemijos neturime? Už tai, kad mes jų pagrindiniame ugdyme neužauginame, kitas dalykas, jeigu yra 12 vaikų klasėje, jie neturi pasirinkimo“, – piktinosi J. Šiugždinienė.
Ji pažymėjo, kad miesteliuose, kur mokosi labai mažai moksleivių, problemiška ir mokytojų situacija, jie negali dirbti visu etatu.
„Pažiūrėkite, kokiu etatu savivaldybėje dirba mokytojai – 0,25, 0,5, 0,6. Klausykite, mes galime kalbėti apie kokį nori atlyginimų didinimą ir galvoti, kad kažkas iš kibiro pils pinigus. <...>
Aišku, kad tą problemą reikia spręsti. Savivaldybė gali sakyti, kad jos nemato, bet po poros metų ji dar didesnė bus“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Prie nuotolinio mokymo negrįš
Frakcijos posėdyje paklausta, ar artimiausiu metu Lietuvoje neketinama grįžti prie nuotolinio mokymo, J. Šiugždinienė patikino, kad tokio plano nėra.
„Neplanuojame, nuliūdinsiu vaikus, bet tėvus nudžiuginsiu. Neplanuojame, nes gelbėja labai stipriai infekcinių ligų plitimą ribojantis režimas, kad mokykla gali priimti individualų sprendimą ir išeiti į nuotolį“, – sakė ministrė.
Planuojami pokyčiai
Šiuo metu mažiausias galimas moksleivių skaičius III, IV gimnazijos klasėse – 12. Nuo 2022–2023 metų ministerija rekomenduos, kad III gimnazijos klasėje būtų ne mažiau nei 21 mokinys, nuo 2024 metų ne mažiau nei 21 mokinys bus privalomas, rekomenduojamas – 31. Nuo 2026–2027 metų bus privalomas ne mažiau nei 31 mokinys.
Be to, mažos mažiau nei 60 mokinių turinčios mokyklos bus pertvarkomos į jungtines, taps jungtinių mokyklų dalimi. Išimtys bus taikomos tautinių mažumų mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms.
