Kalbamės su Sveikatos tyrimų instituto vadovu, biomedicinos mokslų daktaru, docentu Aurelijumi Veryga.
– Kokios svaiginimosi medžiagos populiariausios tarp jaunimo?
– Alkoholis be konkurencijos yra pirma svaiginamoji medžiaga, kurią išbando jaunuoliai, tačiau nieko nuostabaus, pažiūrėkime, – kokį pavyzdį jiems rodo suaugusieji. Tarp suaugusių žmonių alkoholis taip pat yra dažniausiai vartojamas. Kitos legalios psichoaktyviosios medžiagos – tabakas, kofeinas, nelegalios – kanapės, amfetaminas ir kitos medžiagos.
– Žmonės, geriantys kavą, taip pat yra priklausomi?
– Nebūtinai. Norint pasakyti, žmogus yra priklausomas ar ne, reikia atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Žmonės, vartojantys tam tikras medžiagas, nebūtinai yra priklausomi. Pavyzdžiui, tik pradėjęs vartoti „žolę“ jaunuolis iš pradžių tos priklausomybės neturi, ji atsiranda vėliau. Kai žmogus, negaudamas tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, kofeino, jaučiasi negerai, kitaip tariant, jaučia abstinenciją, tai – ženklas, kad žmogus turi priklausomybę nuo tos medžiagos.
Iš esmės žmogus, iki vartodamas psichoaktyviąsias medžiagas, jaučiasi normaliai, tačiau jas pradėjęs vartoti ir vėliau nutraukęs dėl tų medžiagų trūkumo organizme jaučia poreikį jų gauti. Pavyzdžiui, rūkantys žmonės save apgaudinėja, kad cigaretė juos ramina, padeda atsipalaiduoti, tačiau kol jie nerūkė – tokio poreikio nebuvo. Kaip ir žmogus, kuris negeria kavos, normaliai atsibunda, jaučiasi žvalus, tačiau pradėjęs gerti kavą po kurio laiko ima jausti kofeino trūkumą, sako, kad jam be kavos sunku išsibudinti. Taigi, žmonės, jaučiantys priklausomybę nuo tam tikros medžiagos, pradeda jaustis blogiau nei iki to, kai pradėjo ją vartoti.
– Jauni žmonės dažnai sėdi kavinėse ir geria kavą.
– Vėlgi, tai labiau stiliaus dalykas – tie jauni žmonės, manau, neturi jokio poreikio kofeinui. Tas poreikis atsiranda tada, kai reikia išlikti budriam ilgesnį laiką, pavyzdžiui, studentams per egzaminų sesijas. Tačiau piktnaudžiaujant kava būna tam tikri padariniai. Kiekvienas, išgėręs daug kavos, pažįsta tą jausmą, kai kyla nerimas, padažnėja širdies plakimas, varinėja į tualetą, nes pagreitėja inkstų filtracija.
Tie jauni žmonės, kurie geria kavą, vadovaujasi populiariu įvaizdžiu, jie tikrai negalvoja, koks gali būti šalutinis poveikis. Ir jeigu jie kavą gers reguliariai, vėliau susidurs su problemomis, kai be jos bus sunku gyventi.
– Kokio amžiaus paaugliai išbando svaigalus?
– 96 procentai 16 metų paauglių, – tai yra 10 mokyklos klasė, – jau būna pabandę alkoholio, tokių, kurie būtų visiškai negėrę, beveik nėra. O dažniausiai alkoholis ar tabakas išbandomas 7 klasėje, tai yra apie 13 metų vaikai, – tai pats bandymų pikas.
Atliekami tyrimai rodo, kad tyrėjai neranda tokios amžiaus grupės, kurioje alkoholio nebūtų bandoma, t. y. jo vartojimas siektų 0 procentų. Kaip jie ten išbando – dažniausiai būna, kad tėvai duoda kokio alaus paragauti arba patys nugvelbia cigarečių ir pabando, kaip tas rūkymas. Tačiau tai nėra sąmoningas siekis apsvaigti, veikiau noras ką nors įrodyti, pritapti.
– Kaip Lietuva atrodo Europos ir pasaulio kontekste?
– Priklauso nuo to, su kuria šalimi lyginsime, kaip tam tikra medžiaga toje valstybėje vertinama. Jei kalbėsime apie islamo šalis – ten galima rasti ir 0 procentų vartojimą, tačiau jei lyginsime su tais kraštais, kur alkoholio vartojimas panašus kaip pas mus, pavyzdžiui, su Rusija ar Didžiąja Britanija, – bus labai panašu. Jei lyginsime su Šiaurės šalimis, Norvegija, Švedija, – pas juos tarp 16 metų paauglių alkoholio vartojimas per pastarąsias 30 dienų siektų 5 procentus, o Lietuvoje – apie 30.
Beje, tokie rezultatai kaip Šiaurės šalyse Lietuvoje buvo prieš 25 metus. Ir tai nėra koks nors stebuklas ar nepaaiškinamas rezultatas, nes Šiaurės šalys ilgai ir tikslingai dėl to dirbo, o mes tuo metu kovojome už laisvę. Viskas, kas liko senajame režime, buvo laikoma blogiu. Anuomet vargu, ar būtumėte pamatę gatvėje rūkantį paauglį. Tie, kurie rūkė, žinojo, kad tai negeras dalykas, ir dažniausiai slėpdavosi, o dabar rūkoma atvirai.
Tačiau reikia pasidžiaugti, kad lietuvių savimonė auga ir rūkymas jau tampa nebemadingas. Rūkymo draudimai viešose vietose ar balkonuose – pagirtinas žingsnis į priekį, o pati visuomenė jau ima suprasti, kad kitą žmogų nuodija išpučiami dūmai ir jei pats sau kenki, tai bent kito sveikatai nedaryk žalos.
– Lietuvoje kuriasi grupės, siekiančios legalizuoti kanapes, jos teigia, kad kanapės mažesnė blogybė nei alkoholis. Ką manote jūs?
– Nesutinku. Jei žmogus serga vėžine liga, jam gydytojas sako, kad yra du pasirinkimai norint išgyventi: operacija arba chemoterapija. Tai dabar kanapės legalizuotojai teigia, kad žmogus būtinai privalo ką nors vartoti – alkoholį arba kanapes, kad negali taip būti, jog žmogus nieko nevartoja.
Apskritai, šie žmonės dažnai suplaka į vieną vietą legalizavimą, dekriminalizavimą, medicininį vartojimą. Medicininis vartojimas – viskas gerai, tikrai nebūčiau prieš, kad kanapių produktai būtų bandomi, tiriami ir vartojami medicininiais tikslais, – taip jau yra pasaulyje.
Dėl kanapių dekriminalizavimo teigiama, kad tokiu atveju nebūtų baudžiamas jas vartojantis asmuo, todėl lengviau galėtų kreiptis pagalbos. Taip gali būti, tačiau tai jokiu būdu nėra lygu legalizavimui, nes būtent legalizavimas reikštų, kad kanapės atsiduria parduotuvių lentynose šalia tabako ir alkoholio arba specializuotose parduotuvėse. Dar teigiama, kad legalizavus marihuaną būtų jos kontrolė, todėl kanapės būtų sunkiau prieinamos nepilnamečiams, tačiau tai visiškas blefas – kuris jaunuolis dabar negali gauti tabako ar alkoholio? Lygiai taip pat gautų ir kanapių.
Be to, kuo tam tikra medžiaga yra legalesnė, tuo socialiai priimtiniau ją vartoti. Žmonės įsivaizduoja, kad jeigu leidžiama – tai nėra taip pavojinga. Tą patį daug žmonių sako apie tabaką ir alkoholį – jei jie tokie pavojingi, kodėl jų neuždraudžia? Pabandyk uždrausti ir pamatysim, kas bus, – tai nėra visiškai susiję su sveikata, tai – politikos ir verslo klausimas.
– Kodėl Nyderlandai leidžia savo piliečiams rūkyti kanapes?
– Jie perėjo du etapus. Iš pradžių Olandijoje buvo galima visiems įsigyti kanapių, bet vėliau Amsterdamas pradėjo garsėti kaip marihuanos miestas. Tokio įvaizdžio norėta išvengti, todėl dabar kanapės parduodamos tik Olandijos piliečiams, jų įsigyjant būtina parodyti tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Be to, visų pirma, tai – politinis sprendimas, kad vis tiek žmonės prekiauja, todėl geriau legalizuoti ir surinkti mokesčių. Dar teigiama, kad legalizavus sumažės nelegali rinka, tačiau tai netiesa – ji niekada nesumažės, nes nelegalioje rinkoje žmonės visada galės nusipirkti pigiau ir nereikės niekam rodyti dokumentų.
Išvis Olandija – labai liberali šalis, ji įteisino eutanaziją, dabar ir vaikų eutanaziją. Taigi, jie priima sprendimus, apie kuriuos mums gal net diskutuoti būtų sudėtinga.
