Marius Eidukonis VL žurnalistas
Šios savaitės pradžioje ES, JAV ir atskiros pasaulio šalys įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Krymo pusiasalyje. Dabar pasigirdo kalbų, kad sankcijos reikalingos, tačiau jos tokiai didelei šaliai kaip Rusija tikriausiai neturės įtakos.
Įtampa nemažės
Rusijos kariniai veiksmai Krymo pusiasalyje daugelio pasaulio šalių politikos analitikams asocijuojasi su prieš kelis dešimtmečius pasibaigusiu Šaltuoju karu. Visi vienareikšmiškai sutinka, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas neleisti Ukrainai suartėti su Europos bendrija neigiamai paveiks ir taip gana įtemptus Rytų ir Vakarų santykius. Dabar prieš Rusiją, svarbią ekonominę partnerę, didžiosios Europos valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Lenkija – pradeda vykdyti daug griežtesnę užsienio politiką.
„Sveiki atvykę į Šaltąjį karą numeris du. Dėl tebesitęsiančios suirutės Ukrainoje nutrūko Rytų ir Vakarų partnerystė, prasidėjusi 1989-aisiais“, – pabrėžė tarptautinių santykių analitikas Dmitrijus Treninas iš Maskvos. Jis nėra vienintelis, skelbiantis naują Šaltąjį karą, tačiau dauguma analitikų teigia, jog tikimybė, kad Rusija ir JAV gali grįžti prie branduolinės konfrontacijos ar pasaulinių karinių blokų kūrimo, itin maža. Visgi politikos ekspertai sutinka, kad dabartiniai įvykiai Rytų Ukrainoje neabejotinai turės ekonominių ir saugumo pasekmių pasaulyje.
Vokietijos politikai baiminasi, kad kolegos iš Maskvos nustos bendradarbiauti dėl Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų, Sirijos pilietinio karo ir stabilumo užtikrinimo Afganistane. Sustojusios derybos bet kurioje iš šių sričių sukeltų daug rimtų problemų Vašingtonui ir Vakarų Europai. Tikėtina, kad išaugtų įtampa ir Artimuosiuose Rytuose bei Korėjos pusiasalyje.
Šįsyk daug kas kaltina Vokietiją, kad ji, daugiausia įtakos turinti ir galinti padaryti ES narė, nedaro didelio spaudimo Rusijai ieškant išeities iš politinės krizės Ukrainoje. 2008-ųjų Rusijos intervencija į Abchaziją ir Pietų Osetiją turėjo daug mažiau tarptautinių pasekmių ne tik todėl, kad pirmuosius šūvius paleido gruzinai, bet ir todėl, kad geopolitinė padėtis regione mažai tepasikeitė.
Pasak Vokietijos Maršalo fondo bendradarbės Constanzos Stelzenmueller, situacija Ukrainoje visiškai kitokia nei prieš šešerius metus Gruzijoje, nes ši šalis didelė ir jai gresia skilimas. „Dabar mes pereiname prie sistemų varžymosi dėl įtakos, todėl manau, kad Šaltojo karo analogija akivaizdi“, – teigė C.Stelzenmueller.
Neišvengiamas žingsnis
Pasak Maršalo fondo bendradarbės, vokiečiai Rusijoje turi daug verslo interesų ir yra stipriai priklausomi nuo rusiškų dujų, tačiau Berlynas greičiausiai nustebins visus savo tvirta pozicija dėl Krymo. Rusija užima 11-ą vietą tarp Vokietijos prekybos partnerių, tačiau prekybinių Vokietijos ir Rusijos ryšių nutraukimas turėtų itin skaudžių pasekmių Rusijai, kurios ekonomikai dabar yra ne patys geriausi laikai.
Prieš ketvirtį amžiaus pasibaigusio Šaltojo karo metu JAV ir Vakarų Europos griežtos politikos šalininkai daugiausia nerimavo dėl to, kad Vakarų Vokietija gali pradėti vykdyti neutralią užsienio politiką Rytų Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Nors taip nenutiko, Berlyno ir Vašingtono santykiai patyrė daug pakilimų ir nuosmukių.
1982 m. JAV prezidento Ronaldo Reagano administracija ėmė baimintis, kad naujai tiesiamas dujotiekis iš Sovietų Sąjungos į Vakarų Vokietiją smarkiai padidins Bonos priklausomybę nuo Maskvos. Tuomet vokiečiai tvirtai laikėsi savo pozicijų ir apgynė energetinį projektą, likdami Vakarų šalių politinėje ir ekonominėje stovykloje.
Ko gero, tiksliausiai ekonominių saitų nutraukimo su Rusija reikšmę kiekvienam europiečiui apibūdino buvęs Honkongo gubernatorius Chrisas Pattenas. „Kiekvieno europiečio namų ūkyje galima rasti prekių, pagamintų Kinijoje, tačiau iš Rusijos Europą pasiekia tik degtinė ir dujos“, – ekonominę Rusijos reikšmę Europai nusakė Ch.Pattenas.
Jei Rusija vis dėlto nuspręs aneksuoti Krymo pusiasalį, europiečiai, taikydami jai už tai sankcijas, už tai turės nemažai paaukoti. Prancūzija tikriausiai atšauks „Mistral“ laivų pardavimą Maskvai. Didžioji Britanija bus priversta įšaldyti V.Putinui artimų asmenų finansinius aktyvus. Vokietijai galiausiai teks mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Bet kuriam iš šių veiksmų įgyvendinti prireiks didelio užsispyrimo, o išlaikyti visų ES šalių vienybę bus tik sunku, nes nemažai pietinių ir rytinių Bendrijos narių yra smarkiai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių. Kai kurie geopolitikos ekspertai teigia, kad sankcijos retai būna efektyvios.
Abejoja sankcijų sėkme
Amerikiečių politologas Robertas Pape’as atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tokios baudžiamosios priemonės dažniausiai yra neveiksmingos. Tikimybė, kad ekonominės sankcijos be karinių veiksmų privers valstybę pakeisti savo kursą tėra 5 proc. R.Pape’as, atlikdamas tyrimą, analizavo 115 istorinių įvykių, vykusių 1900–1990 metais.
Tyrimo autorius teigė, kad ekonominės sankcijos neatgrasė Irano nuo urano sodrinimo ar Šiaurės Korėjos nuo branduolinių bandymų. Sirijos prezidentas Basharas al Assadas atsisakė cheminio ginklo tik baimindamasis karinio Vakarų įsikišimo į konfliktą Sirijoje, bet ne dėl ekonominių sankcijų. „Pritaikius sankcijas Rusijai, šios šalies ūkis, žinoma, patirtų sunkumų, tačiau nukentėtų ir Vakarai. Be to, 5 proc. sėkmės tikimybė yra per maža, kad amerikiečiai ir europiečiai dėl to rizikuotų“, – tvirtino politologas.
Pasak R.Pape’o, sankcijų šalininkai nepakankamai įvertina galimą šalutinį efektą, nes Rusijos galybės negalima lyginti su Irano. „Mes nesame tikri, kad sankcijos Rusijai bus veiksmingos. Rusija yra didelė šalis, turinti daug išteklių“, – skelbiama banko „Morgan Stanley“ pranešime. 2012-aisiais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 2,8 proc. pasaulio BVP, prekyba – 4,7 proc. pasaulinės prekybos apyvartos ir 13 proc. visos tarptautinės prekybos nafta. Banko ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki šiol ekonominės sankcijos buvo taikomos palyginti mažoms šalims – Iranui, Libijai ar Šiaurės Korėjai. Panašūs veiksmai prieš Rusiją, pasak banko analitikų, gali būti mažiau veiksmingi ir kelia daug didesnę riziką pasaulio ekonomikai.
JAV strategai mano, kad dėl sankcijų smarkiai smuks gyvenimo kokybė Rusijoje, todėl didės gyventojų nepasitenkinimas valdžia. Per spaudos konferenciją Rusijos Federacijos vadovas V.Putinas tokius jų svarstymus griežtu tonu pavadino niekais. „Vakarų politikai gąsdina mus ne tik sankcijomis, bet ir aštrėsiančiomis mūsų vidaus problemomis, tačiau man įdomu, ką jie turi omenyje. Kokios nors penktosios kolonos veiksmus? Ar jie tikisi socialinės ir ekonominės situacijos Rusijoje pablogėjimo ir taip nori išprovokuoti žmonių pyktį? Tokius pareiškimus mes laikome neatsakingais ir akivaizdžiai agresyviais ir į tai tinkamai reaguosime“, – per spaudos konferenciją pareiškė V.Putinas.
Politinės informacijos centro Maskvoje direktorius Aleksėjus Muchinas taip pat abejoja plačių ekonominių sankcijų Rusijai galimybe. Jo manymu, tai neįmanoma, nes jos paveiks Europos šalių interesus. „JAV nori išstumti Rusiją iš Europos energijos rinkos ir siūlo savo paslaugas, tačiau tai jos nori padaryti europiečių, siekiančių sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos, sąskaita, bet nenutraukdamos dvišalių ekonominių santykių“, – teigė A.Muchinas.
