Prognozuojama, kad dėl šiltėjančio klimato Pasaulinio vandenyno lygis iki šio amžiaus pabaigos gali padidėti net iki 1,5 m. Nuo katastrofiškų pasekmių žemumų gyventojus galėtų išgelbėti plaukiojantys miestai.
Žymaus belgų architekto Vincento Callebauto suprojektuoti plaukiojantys miestai iš pirmo žvilgsnio labiau primena į vandenį įmestus plastikinius sodo krėslus. Tačiau pirmasis įspūdis pamačius tokias nuotraukas klaidingas: viename pagal „Vandens lelijos miesto“ (Lilypad City) projektą pastatytame mieste galėtų gyventi 50 tūkstančių žmonių.
Gresia rimtas pavojus?
Tokie plaukiojantys miestai laisvai plaukiotų po Pasaulinį vandenyną, patys apsirūpindami energija, vandeniu ir kitais, autonominiam gyvenimui būtinais, ištekliais, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Pasak jo, tokie miestai galėtų priglobti žmones, kuriems dėl sparčiai kylančio jūros lygio, kurį lemia šiltėjantis klimatas, iškiltų tiesioginis pavojus. Iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis gali pakilti apie 1 metrą, o tai sukeltų rimtą pavojų šalia vandenynų esantiems miestams, įskaitant Tokiją, Londoną ir Niujorką.
„Lilypad City“ projektas tokiems „klimato pabėgėliams“ siūlo tiesiogine prasme tapti pasaulio piliečiais ir apsigyventi po Pasaulinį vandenyną plaukiojančiose dirbtinėse salose.
Tokie plaukiojantys miestai bus visiškai autonomiški. Jų centrinėje dalyje bus ežerai, kurie surinks ir išvalys lietaus vandenį. Kiekviename mieste bus pastatytos kelios atskiros prieplaukos laivams švartuotis, o dirbtiniai kalnai paįvairins peizažą.
Vienas iš idėjos autorių Randolphas Henckenas, „Business Insider“ sakė, kad projektą kuriančiame institute pradėjo darbą dar 2008 metais, tačiau kiek aiškesnė idėja buvo suformuluota tik po ketverių metų. Tiesa, vykdantysis projekto vadovas prisipažįsta, kad vis dar balansuoja tarp dviejų polių – skepticizmo ir optimistiškumo.
Visgi R. Henckenas nusiteikęs optimistiškai ir tiki, kad jeigu iki numatytos datos pavyks pirminė idėja bent vieną miestą paversti plūduriuojančiu miestu, šis projektas turės sniego gniūžtės efektą ir ateityje plūduriuojančių miestų bus daugiau.
Neapsisprendžia dėl miestų
Institutas kol kas neapsisprendžia, kurie miestai ateityje galėtų virsti plūduriuojančiais. Iš pradžių mąstyta apie tarptautinius vandenis. „Tikime, kad bent vienas iš tų miestų, apie kuriuos dabar svarstome, sutiks prisijungti prie mūsų idėjos“, – „Business Insider“ sakė R. Henkenas. Anot jo, šiuo metu svarstoma ir ieškoma šalių, kurios būtų stiprios demokratijos atžvilgiu.Taip pat vykdantysis projekto vadovas teigė, kad plūduriuojančių miestų ekonomika galėtų būti remiama turizmo ir tvarios žvejybos.
Kiekvienas plaukiojantys miestas būtų sudarytas iš 15-20 platformų, kuriose gyventų maždaug keli šimtai žmonių. Idealiausiu atveju, anot idėjos autorių, platforma galėtų talpinti net tūkstantį ar daugiau žmonių.
Nors ir taip ši idėja atrodo ganėtinai neįgyvendinama, toks plaukiojančios ateities planas skamba dar neįtikimiau, kad R. Henckenas pradeda kalbėti apie kainas. Jo teigimu, viena platforma kainuoti apie 15 milijonų JAV dolerių. Preliminariais duomenimis, vienas plaukiojančio miesto kaina turėtų siekti 150-165 milijonų dolerių.
Ateities idėja jau susidomėjo daugelis žmonių, o projekto kūrėjai jau gali pasigirti ne tik ženkliai papilnėjusia komanda, bet ir ženkliai augančiais piniginiais resursais.
