Bene žymiausia vilą gaubianti legenda skelbia, kad pirmoji vilos savininkė grafienė Sofija Tiškevičienė pastate bendravo su mirusiaisiais. Vilą „Anapilis“ gaubia ir daugiau šiurpą keliančių istorijų. Pavyzdžiui, esą viloje buvo iš gyvenimo pasitraukusi grafienės Sofijos tarnaitė, o pačioje viloje dar ir vaidenasi.
„Vienoje iš labiausiai paplitusių „Anapilio“ legendų pasakojama, kad pirmoji vilos savininkė grafienė Sofija Tiškevičienė užsiiminėjo spiritizmu. Neva virš palėpės buvęs įrengtas veidrodžių kambarys, kuriame didikė bendravo su vėlėmis, o šios, patekusios į patalpą, kurioje buvo veidrodžių, nebegalėdavo iš jos ištrūkti“, – pasakoja Palangos kurorto muziejaus, kuris įsikūręs žymiojoje viloje, direktorė Virginija Paluckienė.
Abejotini faktai ar mistiška istorija?
Gandus apie „Anapilyje“ galbūt vykusius spiritizmo seansus kurorte kurstė ir iš vilos sklidę keisti, kai kuriems galbūt mistiški atrodę garsai.
„Yra pasakojama, kad palangiškiai vakaro ir nakties metu vengdavo eiti pro šią vilą, nes bijodavo“, – pastebėjo muziejaus vadovė.
Ji taip pat sako, kad neaišku, ar legendos, gaubiančios vilą, yra tiesa.
„Iš kur kilo tos legendos labai sunku pasakyti. Manome, kad pati vila buvo pastatyta 19 amžiaus pabaigoje, o palangiškius tikrai stebino pati jos architektūra, nes, vis dėlto, tiksliai nežinome, kas ir kada ją pastatė. Šiurpios istorijos, manau, susijusios su keistais garsais, sklidusiais iš pačios vilos – vėliau išsiaiškinome, kad juos skleidė ten įrengti vėjo vargonai. Galbūt tai buvo tokia ekscentriška, mistiška aplinka ir tos legendos galėjo dėl to gimti“, – kalba pašnekovė.
V. Paluckienė pastebi, kad apie pačią grafienę, kuri gyveno viloje, žinoma gan mažai. Tiesa, visa Tiškevičių giminė buvo labai religinga, todėl abejojama, ar vis dėlto grafienė galėjo užsiimti spiritizmu.
„Apie pačios grafienės Sofijos Tiškevičienės gyvenimą, buitį mes neturime jokių žinių, nei išlikusių fotografijų ar atsiminimų, todėl patvirtinti, ar grafienė užsiėmė spiritizmu, tikrai negalime. Žinoma, spiritizmo seansai buvo labai mėgstama aukštuomenės pramoga, tačiau žinant grafų Tiškevičių giminės religingumą, kyla abejonių, ar ji galėjo užsiimti spiritizmu, kadangi bažnyčia tuo metu labai smerkė visą šią veiklą.
Ilgą laiką net skilo įvairios legendos dėl tų pačių vargonų, kadangi jie buvo atrasti tik 2015 metais.“
Yra pasakojimų, kad naktimis palangiškiai iš pastato girdėdavo keistą gaudesį – buvo tikėta, kad viloje gyvena vaiduokliai. Tačiau restauruojant pastatą buvo rasti vėjo vargonai, kurie iš tiesų skleidė mistišką garsą.
„Anapilis“ dar ir dabar vadinamas dvasių buveine. Pasakojama, kad grafaitės Marijos Tiškevičiūtės vėlė dar iki šiol nerimsta ir klajoja po visą vilą. Žmonės, praleidę naktį viloje, pasakoja, kad joje girdi nepaaiškinamus ar net antgamtiškus garsus.
„Yra tekę girdėti, kad muziejininkai, kuriems teko nakvoti pastate, patyrė kažkokius mistinius dalykus, bet man per 8 darbo metus čia nenutiko jokių neaiškių dalykų, nors teko ir ne vieną kartą man vienai būti viloje, tačiau niekas neužklydo čia pas mane“, – juokiasi muziejaus direktorė.
Šiurpą keliančios istorijos tik pritraukia
Įdomu tai, kad grafienės gyvenimo metais spiritizmo pramoga buvo visiškai uždrausta. Kyla abejonių, ar ji galėjo praktikuoti bendravimą su vėlėmis.
„Bažnyčia, Biblija draudžia spiritizmo seansus. Nors tarp aukštuomenės spiritizmo seansai buvo paplitę ir tai buvo gana populiari pramoga. Tai kaip buvo iš tiesų – pasakyti sunku“, – dėstė V. Paluckienė.
Viloje „Anapilis“, šalia laiptelių į minėtą bokštelį šiuo metu yra įkurtas stilizuotas veidrodžių kambarys, tačiau pastebima, kad grafienės Sofijos gyvenimo metais veidrodžių kambarys buvo kitoje vietoje – bokštelio palėpėje. Iki vilos renovacijos į bokštelį buvo galima patekti tik iš lauko.
Tiesa, dabar muziejaus direktorė šypteldama sako, kad bauginančios istorijos, gaubiančios pačią vilą, žmonių daugiau nebeatbaido. Priešingai – šiurpulius keliančios legendos žmones vis labiau traukia.
„Man atrodo, kad tos visos pikantiškos ir bauginančios istorijos kaip tik atkreipia žmonių dėmesį, tai tikrai nemanau, kad žmonės bijo ar aplenkia vilą. Žmonės labai domisi, ateina, – teigia pašnekovė. – Gal ir būna kartais, kad kažkokį nejaukumą jauti būdamas viloje, bet vėliau tikrai „prisijaukini“ tą „Anapilį“ ir nebebūna nejauku.“
