Palangos paplūdimyje – sujudimas. Žmonės buriuojasi aplink krante gulintį gyvą ruonį. Žinduolis visai į dvikojus nekreipia dėmesio, vartosi ir mojuoja pelekais.
Ilgiau esantys Palangoje žmonės pasakoja, kad ruonis taip ant smėlio vartosi visą ilgąjį savaitgalį. Tik naktimis ir rytais kažkur dingsta, o per pietus vėl guli krante. Ir visad toje pačioje vietoje. Pasklidus žiniai, kad ruonis vėl ten, poilsiautojai ir vietiniai gyventojai būriais traukia į jį pasižiūrėti. Fotografuoja bei dalinasi įspūdžiais:
„Aš pirmą kartą matau ruonį tokį laukinį. Negaliu patikėti.“
„Tai labai gražu, gyvūnas. Tuoj plauks atgal į jūrą turbūt. Smagu pamatyti, kad neišnykus gyvūnija dar, kad gyva Baltija.“
„Nelabai suprantu kaip jie gyvena tie ruoniukai, bet sako, kad jam gerai.“
„Atvažiavom ir va. Taip atsitiko, kad pamatėm. – Iš kur atvažiavot? – Iš Mažeikių. – Pirmą sykį gal pamatėt? – Jo, pirmą syki taip, gamtoj.“
O štai kiti svarsto ar nereikia ruonio gelbėti. Esą tikrai keista, kad gyvūnas taip atsainiai reaguoja į žmones ir jau ne pirmą dieną vis lankosi paplūdimyje.
„Gaila gyvūno tiesiog, reikėtų tiesiog, kad profesionalai juo pasirūpintu. – Skambinot kažkam? – Taip, pagalbos tarnybai 112, kuri pažadėjo susisiekti su aplinkosaugininkais.“
Tačiau ne vieną dešimtmetį ruoniais besirūpinantys Lietuvos jūrų muziejaus biologai sako, kad šį Palangos žinduolį puikiai žino ir stebi. Tai trejų metų patinėlis, kuris kurorto paplūdimiu mėgaujasi jau nuo gegužės mėnesio ir jam tikrai viskas gerai.
„Ir jis pastoviai rytais išplaukia pasimaitinti ir apie pietus arba vakare grįžta. Aišku, žmonių pilna, niekas nėra matę ir visi galvoja, kad reikia gelbėti. Mes turim nuotraukas, va ir užvakar gavom naujų nuotraukų, pasižiūrim, pastoviai sekam tą ruoniuką. Jis tikrai gražiai atrodo“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Biologai ragina ruonį palikti ramybėje.
„Jis išlipa į krantą, matyt jam patinka būti tame krante ir jis nori pavalgęs, kaip ir visi pavalgę nori ramiai pagulėti. Priedo kai dabar ruduo, kai pastoviai banguoja. Mano patarimas toks – kuo toliau nuo to ruoniuko, duokit jam ramybę, lai jis miega“, – tikina A. Grušas.
Tiesa, net patyrę specialistai pripažįsta, kad toks nebijantis žmonių ruonis iš tiesų retenybė. Tačiau kaip ir žmonės, gyvūnai turi savus charakterius.
„Vienas toks ruoniukas buvo 2000-siais metais. Kryželis. Mes jį taip pavadinom, nes jis turėjo tokį baltą kryželį ant šono gražų. Jis irgi labai mėgdavo gulėti, jis ir plaukdavo gulėti ten, kur susirenka kuo daugiau žmonių“, – priduria A. Grušas.
Į Palangos paplūdimį žmones traukia ne tik ruonis. Mažieji poilsiautojai saujomis renka medūzas. Jomis nusėtas nemažas paplūdimio ruožas:
„Kiek radai medūzų? – Daug labai. – Nebijai? – Ne. – Kodėl nebijai? – Nes kada jie priplaukia jie numeta savo šituos, ūsus pavadinkim. – Iš kur žinai tokius dalykus? – Žiūrėjau.“
„Minkštos labai. Patinka, kad dreba.“
Biologai stebisi tokiomis vaikų žiniomis. Ir iš tiesų, šios Baltijos jūros medūzos yra nepavojingos. Visų pirma todėl, kad jos negyvos. Tačiau ir gyvendamos gali nudeginti tik labai jautrią odą. O pakrantė jomis nusėta todėl, kad atšalus jūros vandeniui baigiasi ir medūzų gyvenimas. Naujos atsiras tik vasarą.
„Jos gyvena du gyvenimus. Viena polipo stadijoj, tai yra mažytės, plika akim sunkiai įžiūrimi polipai, kurie gali gyventi mėnesiais ir metų metais toje stadijoje. O esant tam tikrom sąlygom, atšilus vandeniui, pakilus vandens temperatūrai, atsiradus maisto medžiagų, jos tampa mažomis medūzomis ir užauga iki 30 centimetrų medūzų“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Tačiau kitose jūrose ir vandenynuose gyvena kur kas pavojingesnės jų giminaitės. Pavyzdžiui, prisilietimas prie Jūros vapsvomis vadinamų medūzų, ne vienam žmogui baigėsi ir mirtimi.
