Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje. Jis tikino, kad dabar 18 tūkst. gyventojų teks vaikščioti į kitoje miesto pusėje esantį pašto skyrių, o toks sprendimas – itin prastas.
„Aštuoniolika tūkstančių gyventojų turinčiame mieste, kur akivaizdi demografinė padėtis leidžia suponuoti, jog dauguma pagyvenusių žmonių nesinaudoja internetinėmis paslaugomis ir senjorams dabar teks priverstinai kulniuoti į nuo centro atokesnę vietą, toks Lietuvos pašto sprendimas neatrodo nei valstybiškas, nei sėkmingas.
O ką bekabėti apie koronaviruso pandemijos valdymą, kai dabar norintiems patekti į pašto skyrių teks būriuotis vienoje vietoje su didžiuliais srautais turistų, kurių Palangoje vasaromis apsilanko daugiau nei milijonas?“ – rašo jis.
Sprendimą vadina „apytamsiu“
Su naujienų portalu tv3.lt plačiau šia tema kalbėjęs Š. Vaitkus tikina, kad „Lietuvos paštas“ nuėjo „apytamsiu keliu“:
„Šitas apytamsis reikalas vyksta nuo balandžio mėnesio. Jokios diskusijos iš „Lietuvos pašto“ balandžio mėnesį nebuvo. Buvo nueita apytamsiu keliu, pakabinti ant durų lapeliai su informacija, kad paštas užsidarys. Nei kokių priežasčių, nei kaip, nei kodėl, nei mes raštų į savivaldą negavom.
Nesvarbu, kad tai nėra mūsų įmonė. Ji veikia mieste, žmonės įpratę dešimtmečius lankytis tuose paštuose. Ypač tai, kad Palangos pati bendruomenė yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie ne visi naudojasi technologinėmis priemonėmis. Senoji Palangos gyventojų dalis į paštą vykdavo mokėti mokesčių ir naudodavosi jo paslaugomis.“
Meras nuogąstauja, kad „Lietuvos paštas“ priėmė sprendimą net neatsižvelgdamas į savo klientų poreikius, o tai lėmė ir neigiamą žmonių reakciją.
„Ta komunikacija turėjo būti žmogiška, normali. Jau ir tada buvo matyti, kad norima parduoti brangią vietą Palangoje, nežiūrint į žmonių poreikius. Niekas šiais laikais nebežiūri į tuos žmones. Svarbu greitai prakalti ir tada čia jau jūsų problema.
Taip ir atsitiko, ką ir prognozavome. Pamatėme, kad parduota. Parduota, tai parduota. Žmonių reakcija buvo labai piktoka. Jie tikėjosi, kad bent centrinėje miesto dalyje paštas bus išlaikytas, nes Palangą per metus aplanko virš milijono turistų, kurie taip pat naudojasi pašto paslaugomis.“
Likęs skyrius – nepatogioje vietoje
Kalbėdamas apie dabar Palangoje veikiantį pašto skyrių meras atkreipė dėmesį, kad jis – itin nepatogus. Nepatogi ne tik vieta, bet ir pats aptarnavimas.
„Dabar paštas yra padarytas „Rimi“ prekybos centre. Paliktas vienas centras, padarytos nedidelės patalpėlės ir yra sudarytas didžiulis nepatogumas. <...> Valstybinės įmonės motyvas pirmiausia turėtų būti ne nekilnojamojo turto agentūra, bet pažiūrėti, kaip būtų galima pagerinti savo paslaugas, kad jomis naudotųsi žmonės.
Tokia reakcija iš gyventojų ir buvo: nepatogu, yra eilės, yra 2 įėjimai, nei ten prekybos centre atsisėsi, nei dar kažką padarysi. Toks yra nepatogumas ir ta reakcija iš visuomenės buvo ir dabar yra tokia. Aišku, čia nieko nebepakeisi, o paštui geriau matyti ir jis geriau žino, kaip jam geriau veikti. Nežinau, kokia yra funkcija valstybinių įmonių. Gal jos turi tą interesą viską parduoti ir užsidaryti.
Jis taip pat kritikavo ir „Lietuvos pašto“ optimizacijos bandymą žmonių sąskaita.
„Galima viską optimizuoti, bet mes neturime tik parduoti brangiai ir negalvoti apie žmones. Mes turime sukurti jiems patogumą, bet dabar patogumo jokio nėra. Yra 18 tūkst. gyventojų, nedidelis skyrelis yra nugrūstas į miesto galą, kuris veikia prekybos centre. Žmonės yra priversti laukti eilėse, senoliai – pėdinti iš vieno miesto galo į kitą, vasarą ir savaitgaliais čia atvažiuoja daug turistų, tai kur čia ta optimizacija?
Jei mes einame link žmonių gerovės, tai čia matau tik vieną dalyką – greičiau parduokim, pasipelnykim ir užkamšysim kažkokias įmonės skolas, o žmonės pakentės. Mes prašėme, kad galbūt to pašto neiškeltų iš centrinės dalies, kad dar jį paliktų, nes turistų srautas didžiulis. Kalbėjome apie rudenį, bet niekas nebuvo atsižvelgta ir matyt jau buvo seniai žinomi pirkėjai.“
Patalpos „nebuvo pritaikytos veiklai“
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ir su „Lietuvos pašto“ atstove. Anot Ugnės Bartašiūtės, Vytauto gatvėje buvusios pašto patalpos nebuvo tinkamos vykdyti veiklą.
„Patalpos nebuvo pritaikytos šiuolaikiškai pašto veiklai, prie pastato nebuvo įmanoma patogiai privažiuoti – tai sukeldavo sunkumų ir klientams, ir pašto darbo organizavimui. Tolimesniam patalpų eksploatavimui būtų buvusios reikalingos reikšmingos investicijos kapitaliniam remontui. Todėl buvo nuspręsta esamų patalpų atsisakyti ir pašto paslaugas perkelti į naujas, pagal modernią koncepciją įrengtas patalpas.
Svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamės perkeldami ar apjungdami pašto skyrius, yra kokybiškų ir patogiai prieinamų paslaugų klientams užtikrinimas. Todėl absoliuti dauguma atnaujinamų pašto skyrių perkeliami į prekybos centrus, kurie yra dažnai gyventojų lankoma vieta, klientams čia patogu užsukti į paštą einant apsipirkti, greta yra automobilių stovėjimo aikštelės, o pačios patalpos pritaikytos žmonėms su negalia. Ne išimtis ir Palangos miestas“, – komentavo „Lietuvos pašto“ komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė
Ji taip pat tikino, kad patalpas, kurios yra netinkamos veiklai, siekiama parduoti:
„Patalpas, kurios nėra tinkamos naudoti pagrindinėje veikloje, siekiame parduoti. Pagal galiojančią tvarką, savivaldybei tokias patalpas galime parduoti ne aukciono būdu, jei savivaldybė išreiškia tokį poreikį. Kitu atveju patalpas parduodame viešo aukciono būdu.
Taip Lietuvos pašto turtą jau esame pardavę ne vienai savivaldybei – išskirtiniai pastatai rado naujus savininkus, galinčius užtikrinti reikiamas investicijas pastatų atnaujinimui ir prasmingam panaudojimui. Pavyzdžiui, Biržuose buvusiose pašto patalpose savivaldybė planuoja įrengti muziejų.“