Pasak sinoptikės, antradienį ir trečiadienio naktį orai jau bus ramesni, su nedideliu sniegu, rūkais ir šerkšnu, tiesa, vis dar šaltoki. Nuo trečiadienio dienos numatomos dar žvarbesnės orų permainos.
„Rytuose stiprės du „draugiškai“ susijungę anticiklonai, vis arčiau Baltijos stumsis, stiprės žvarboki pietryčių vėjai, bus jau be ženklesnių kritulių. Tik pajūryje ir vakariniam pakraštuke ketvirtadienį dar gali atmosferos frontas sniegelio pabarstyti“, – teigia E. Latvėnaitė.
Vėjuoti, sausoki ir šaltoki orai, anot sinoptikės, išliks visą šią savaitę.
Sekmadienį orai ims keistis. Dieną arčiau Lietuvos keliaus ciklonas iš vakarų, kuris, tikėtina, atneš daugiau kritulių, o daugiausia sniego.
Kitos savaitės pradžia jau bus labai darganota, pirmadienį dar ir vėjuota, vėliau vėjai rims. Nedidelio atodrėkio sulauksim, tiesa, labai trumpam. Su atodrėkiu-šlapdriba ir lijundra, o su nauju atšalimu užsidės ir plikledis.
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikė naujausią orų prognozę savaitei
Antradienio, gruodžio 5-osios, naktį dar pasnigs,daugiausia pietvakariniuose, pietiniuose rajonuose, dieną be ženklesnio sniego. Rūkai drieksis, šerkšnas. Vėjas naktį nepastovus 3-6m/s, dieną pietryčių 5-10 m/s. Naktį minus 4-9 laipsniai, šiauriniuose, šiaurės rytiniuose rajonuose minus 10-12 laipsnių, dieną minus 1-5 laipsniai.
Trečiadienį, gruodžio 6 d., be ženklesnio sniego. Naktį ir rytą vis dar rūkai drieksis. Vėjas pietryčių naktį 4-8m/s, dieną 7-12 m/s. Naktį minus 7-12 laipsnių, rytuose, šiaurės rytuose minus 13-15 laipsnių, dieną minus 3-7 laipsniai, šalčiausia rytuose, šiaurės rytuose.
Ketvirtadienį, gruodžio 7 d., pasnigs, daugiausia vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose. Pustys. Vėjas rytų, pietryčių 7-12m/s, gūsiai iki 15 m/s. Naktį minus 6-11 laipsnių,dieną minus 4-9 laipsniai.
Penktadienio, gruodžio 8-osios, naktį dar gali pasnyguriuoti, dieną jau be sniego, pustys. Vėjas rytų, pietryčių 7-12 m/s, gūsiai 15 m/s. Naktį minus 8-13 laipsnių, šalčiausia rytuose, šiaurės rytuose, dieną minus 5-10 laipsnių.
Šeštadienį, gruodžio 9 d., nesnigs. Vėjas rytų, pietryčių 8-13 m/s, gūsiai 15 m/s. Naktį minus 8-12 laipsnių, šiaurės rytuose iki minus 14 laipsnių, dieną minus 7-12 laipsnių.
Sekmadienio, gruodžio 10-osios, naktį dar be ženklesnio sniego, dieną snigs, pustys, pūga vietomis kils, pajūryje šlapdriba kris, lijundra jau gali susidaryti. Vėjas rytų, pietryčių 8-13m/s, gūsiai 15-18 m/s. Naktį minus 8-12 laipsnių, rytuose, šiaurės rytuose iki minus 14 laipsnių, dieną minus 3-8 laipsniai, vakariniam pakraštuke plius 1 minus 2 laipsniai.
Pirmadienį, gruodžio 11 d., gausoki krituliai, naktį daugiausia sniegas, pūga, dieną sniegas su šlapdriba maišysis, vakariniam, pietvakariniam pakraštuke lis, daug kur lijundra, miglos. Vėjas pietų, pietryčių 8-13 m/s, naktį gūsiai 15-18 m/s. Naktį minus 1-5, šiaurės rytuose minus 6-8 laipsniai, pajūryje apie 0 laipsnių, dieną minus 2 plius 3 laipsniai.
Antradienį, gruodžio 12 d., protarpiais krituliai-sniegas su šlapdriba maišysis, vakariniam ir pietiniam pakraštuke lis. Vėjas naktį pietų, pietryčių 7-12 m/s, gūsiai iki 15 m/s, dieną pietvakarių, vakarų 6-11 m/s. Naktį ir dieną minus 2 plius 3 laipsniai.
Skelbia, kur šiuo metu daugiausia sniego
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pateikė naujausius duomenis, kur pastarąją parą iškrito daugiausia sniego ir kitų kritulių.
Nuo pirmadienio nakties iki antradienio ryto (per 36 val.) daugiausia kritulių (sniegas, šlapdriba) iškrito Ventėje (23,1 mm), Nidoje (19,1 mm), Šilutėje (12,9 mm), Klaipėdoje (12,5 mm), Pagėgiuose (12,1 mm) ir Kretingoje (10,7 mm).
Antradienį ryte (8 val.) storiausia sniego danga buvo susidariusi vakariniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose. Tauragnuose (Utenos r.) sniego storis siekė 30 cm, Klaipėdoje – 29 cm, Vėžaičiuose – 28 cm, Tabokinėje (Biržų r.) – 27 cm, Švenčionyse – 26 cm. Rokiškyje, Šilutėje ir Nidoje buvo 23–25 cm (vietomis sniego danga galėjo būti ir storesnė).
Mažiausiai sniego (<5 cm) buvo Suvalkijoje, taip pat Alytaus, Kauno ir Kėdainių apylinkėse bei piečiau Šiaulių–Panevėžio.
Pažymima, kad žemėlapyje gali pasitaikyti netikslumų dėl supustymų, netolygiai iškritusio sniego ir vietinių aplinkos sąlygų.
LHMT specialistai primena, jog norint patiems pasitikrinti sniego dangos storį savo vietovėje, jį reikėtų matuoti bent trijuose taškuose (atviroje vietovėje, o ne ten kur yra supustyta) ir tada išvesti vidurkį.
Artėjančiomis šios savaitės dienomis pasitaikys tik nedidelių pasnyguriavimų (iki 1–3 mm). Pažymėtina, jog 1 mm kritulių atitinka 1 cm storio puraus (sauso) sniego sluoksnį.
Profesorius pasakė, kokios žiemos laukti
Nors gruodžio 1 d. prasidėjo kalendorinė žiema, gamtoje ji pasirodė kur kas anksčiau. Apie tai, ko sulauksime šį mėnesį ir kokios galime tikėtis likusios žiemos, papasakojo klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis.
„Pirmoje gruodžio pusėje numatomi gana šalti orai. Prognozuojama neigiama temperatūros anomalija bus 1–2 laipsniais žemesnė už daugiametį vidurkį. Tai reiškia, ir dienomis, ir naktimis oro temperatūra bus neigiama. Naktimis kartais paspaus šaltukas net iki 10–11 laipsnių. Galime sakyti, kad turėsime šaltą gruodžio pradžią“, – sako A. Bukantis.
Pamažu galima numatyti, kokia turėtų būti likusi žiema. Tiesa, ilgalaikės prognozės sudaromo remiantis bendrosios atmosferos cirkuliacijos ir vandenyno cirkuliacijos modeliais, todėl yra abstrakčios ir ne visuomet pasitvirtina.
Vis dėlto, remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gruodžio antra pusė gali būti šiltesnė.
„Temperatūra, tikėtina, bus aukštesnė nei pirmoje gruodžio pusėje. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji gali tapti teigiama. Sausis ir vasaris prognozuojami maždaug 1–2 laipsniai šiltesni už daugiametį vidurkį. Kritulių turėtų iškristi apie normą – 40–50 mm per mėnesį“, – komentuoja klimatologas.
Žiema taip pat pasižymi dideliu pavojingų reiškinių skaičiumi. Anot A. Bukančio, jų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, bet galima pastebėti tam tikrų pokyčių dėl klimatos kaitos.
„Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ir upių vandens lygis pakyla būtent gruodžio mėnesį. Kitaip tariant, pavasariniai potvyniai tapo kalėdiniais potvyniais. Tai susiję su dažnu lietaus pavidalo kritulių iškritimu ir sniego nutirpimu viduržiemį, t. y. gruodžio pabaigoje, sausio mėnesį.
Kalbant apie audras, ciklonų veikla yra labai aktyvi. Gilių ciklonų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, dėl to šis laikotarpis būna audringas ir neramus“, – teigia A. Bukantis.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Dėl klimatos kaitos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, keičiasi sezonai. Ryškiausi pasikeitimai matomi žiemos metu – pastebima, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – pažymi klimatologas.
Pasak prof. A. Bukančio, 2–2,5 laipsnio vidutinės temperatūros pakilimas yra labai didelis pokytis. Todėl dabar mūsų klimatas, lyginant su tokiu, koks buvo prieš kelis dešimtmečius, darosi panašus į Centrinės Europos klimatą.
„Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina A. Bukantis.
