Anot klimatologės, rugsėjo antrosios pusės orų pavadinti rudeniškais būtų neteisinga.
„Antroje rugsėjo pusėje labai nebūdinga tokia šiluma. Dar netgi meteorologinė vasara nėra pasibaigusi“, – teigia V. Mačiulytė.
„Meteorologinę vasarą orai „neklauso“ kalendoriaus ir atšalimai rugsėjo pirmą dieną dažniausiai neprasideda. Meteorologinė vasara pas mus laikoma, kai vidutinė paros temperatūra nekrenta žemiau 15 laipsnių“, – paaiškina klimatologė.
Kol kas, bent iki rugsėjo 17 d., temperatūra žemiau 15 laipsnių šilumos nenukrito, nors pagal įprastas klimato sąlygas tai turėtų įvykti maždaug rugsėjo 4 d.
„Taigi galime paskaičiuoti, kiek mes turime besitęsiančios vasaros“, – šypteli V. Mačiulytė.
Ar jau prasidėjo bobų vasara?
Visgi saulėtų rugsėjo orų nereikėtų painioti su bobų vasara – panašu, kad šiemet ji dar nė neprasidėjo.
Bobų vasara susijusi su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais. Tai specifinis reiškinys, kai virš Portugalijai priklausančių Azorų salų įsitvirtina anticiklonas, kuris į Šiaurę ir Šiaurės rytus neša šilto oro masę. Įprastai bobų vasara būna po pirmųjų stipresnių šalnų.
„Tas atšalimas būna susijęs su intensyviu medžių lapų rudavimu, auksiniu rudeniu ir pan. Taigi dabartinio šilto periodo negalėtume laikyti bobų vasaros laikotarpiu“, – sako V. Mačiulytė.
Lyginant su praėjusiais metais, pernai orai buvo visai kitokie. Jau pirmosiomis rugsėjo dienomis oras atvėso ir pasirodė pirmosios stipresnės šalnos. Tačiau šie metai, ypač rudens pradžia, išsiskiria šiluma. Štai rugsėjo 17 d. kai kuriose Lietuvos vietovėse šilo iki 25 laipsnių šilumos.
Keičiasi ir sezonai
Anot V. Mačiulytės, ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad klimatas tikrai keičiasi. Kinta ir sezonai: meteorologinės vasaros darosi ilgesnės, dažnai „nugnybdamos“ dalį rudens, o žiemos trumpėja ir šiltėja.
Per kiek daugiau nei 60 metų meteorologinė žiema Lietuvoje vidutiniškai sutrumpėjo apie 33 dienomis, o meteorologinė vasara – pailgėjo 23 dienomis. Be to, žiema yra labiausiai šylantis sezonas (žiema sušilo vidutiniškai 3,2 °C, o vasara 1,8 °C).
„Bet nebus taip, kad dėl klimato kaitos žiemos nebeliks. Mūsų geografinė platuma dėl klimato kaitos nesikeičia. Šiaurė yra netoli ir šalčiai gali atkeliauti. Tačiau kyla oro temperatūra ir keičiasi atmosferos cirkuliacija, kas lemia meteorologinių sezonų pokyčius“, – priduria LHMT vyriausioji klimatologė.
Rugsėjo pabaiga – šilta ir su daugiau kritulių
Anot klimatologo Gintauto Stankūnavičiaus, tropinių oro masių Lietuvoje jau nebesulauksime, bet šiluma mus vis tiek dar palepins.
„Ateinantį antradienį dalis tos šilumos pasieks ir Lietuvą bei pakels dienos oro temperatūrą iki +20 – +27 °C. Kitos savaitės viduryje stiprėjantis ciklonų aktyvumas virš Šiaurės rytų Atlanto išstums labai šiltą oro masę į jai būdingą regioną (Viduržemio jūros), o Vidurio ir Šiaurės Europoje orai atvės, dažniau iškris lietus. Rudens lygiadienis (09.23) mus, greičiausiai, pasitiks rudeniškai vėsiais orais“, – praneša G. Stankūnavičius.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad nepaisant kitą savaitę laukiamo orų atvėsimo vidutinė paros oro temperatūra Baltijos regione antroje rugsėjo mėnesio pusėje bus aukštesnė už įprastą, o krituliai iškris dažniau.
Ruduo – su savais išbandymais
Šių metų vasara pasižymėjo ekstremaliais gamtos reiškiniais. Vasaros pradžią paženklino stichinė sausra, atnešusi nuostolių ūkininkams, o pabaigą – audros, stiprios liūtys ir kruša, niokojusios pastatų fasadus, stogus, apgadinusios automobilius ir kitą turtą.
Nors, anot meteorologo Gyčio Valaikos, dažniausiai vasariškų audrų sezonas baigiasi kartu su šiltuoju sezonu, ruduo taip pat gali nemaloniai nustebinti. Anot G. Valaikos, antroji rudens pusė su savimi taip pat gali atnešti vėjuotus, audringus orus.
„Tiksliai prognozuoti, koks bus visas ruduo, sudėtinga – prognozės gana dažnai keičiasi. Tačiau šiuo metu numatoma, kad rudens pradžia bus šiltesnė už daugiametį vidurkį. Tiesa, kaip ir dažnai būna, antroje rudens pusėje – spalio gale, lapkričio mėnesiais – gali pasitaikyti rudeniškų audrų. Šiemet Atlanto vandenyno vanduo yra šiltesnis nei įprasta, tad, tikėtina, dėl šios priežasties gali formuotis daugiau žemo slėgio sūkurių, galime sulaukti stiprių vėjų“, – pasakoja G. Valaika.
Anot meteorologo, nors šios vasaros orai dažną nustebino, prie tokių nenuspėjamų ir ekstremalių gamtos reiškinių teks prisitaikyti – jie tik dažnės ir gali pasitaikyti visais sezonais.
„Gamtos stichijų visada pasitaiko, o šiais laikais dėl klimato kaitos vieni orų reiškiniai dažnėja, kiti – intensyvėja. Pavyzdžiui, tokia liūtis, kokia šią vasarą buvo Klaipėdoje, kyla kasmet, todėl prie tokių reiškinių, kai apsemiamos gatvės, teks priprasti, o ne jais stebėtis.
Taip pat ir dėl vasaros tropinių naktų – jų dažnėja ir dažnės. Iki 90-ųjų tokie reiškiniai apskritai buvo retenybė, o dabar, tiesą sakant, stebintų, jei Lietuvoje per vasarą nebūtų nė vienos tropinės nakties. Ruduo taip pat dažnai atsineša savus reiškinius – stiprius vėjus, kurie būna vis intensyvesni“, – pasakoja meteorologas.
Nors dažnai dėl stiprėjančių gamtos reiškinių kaltė verčiama tik klimato kaitai, G. Valaika tikina, kad kardinalios orų permainos yra sąlygotos daugelio veiksnių, tad kaltinti vien besikeičiantį klimatą negalima.
„Tai, kad reiškinys yra klimato kaitos padarinys, sakome tuomet, kai šis yra labai retas, labai ekstremalus. Taip, pastaroji kruša jau galėjo būti klimato kaitos padarinys, tačiau kasmet aplankančios stiprios liūtys – nebūtinai. Bet reikia pripažinti, kad net ir įprasti reiškiniai tampa itin intensyvūs ir dažni, todėl teks prie to prisitaikyti“, – teigia meteorologas.
