Pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais Aukščiausios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis Lietuvai atstovavo gausybėje užsienio vizitų. Juose V. Landsbergis ieškojo paramos Lietuvos stabilumui užtikrinti ir buvo svarbiausias šalies pareigūnas.
„Čia, kur susitinka daugiau kaip 100 pasaulio valstybių vadovai, kalbama apie žemės planetos ateitį. Lietuvos reikalai truputį kitaip iš šito atstumo atrodo“, – kalba V. Landsbergis.
O dabar į Seimo salę vėl grįžta projektas – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad tai vienas tų klausimų, kurių jau nebegalima vilkinti. Valdantieji teigia, kad šiuo projektu konstatuojamas istorinis faktas.
„Tikiuosi, kad Seimas pabalsuos teigiamai ir patvirtins, kad ne tik „de facto“ turėjo valstybė vadovą. Tuo labai svarbiu laikotarpiu, bet ir „de jure“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, kaip tik šiandien Seime į apdovanojimų iškilmes prezidentui Valdui Adamkui atvykęs profesorius V. Landsbergis daugžodžiauti nenorėjo. Ir į žurnalistų klausimus apie tai, kokią reikšmę turi bandymai suteikti jam valstybės vadovo statusą atsakė lakoniškai.
„– Dėl vadovo statuso suteikimo, kaip jūs vertinate? – Klausykite, kodėl jūs norite sugadinti dabar gražią dieną?“, – sako V. Landsbergis.
Kalbinti gyventojai pritaria statuso suteikimui:
„Buvo vadovas ir ištraukė mūsų šalį.“
„Žinoma, kad reikia. Negailėkime, tiek padarė gero, reikia būtinai.“
„Kam jisai reikalingas, tai, kad jo niekas nemėgsta.“
„Tai yra duoklė žmogui, kuris Lietuvos laisvei nuveikė daug.“
„Jisai vis tiek kovojo už Nepriklausomybę, iš šalies nebėgo.“
„Jokiu būdu, išvis reikia jį ir anūką mesti iš Seimo.“
„Pasenęs žmogus, tai jau gali duoti tą statusą, jisai nori garbės.“
O valdantiesiems į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukus klausimą dėl vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui, opozicinė valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ėmėsi grasinimų.
Valstiečių frakcija pareiškė oficialiai, kad valdantieji esą nesilaiko susitarimo Rusijos karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymų: esą vienas jų – dėl vadovo statuso suteikimo Landsbergiui, o kitas – dėl gėjų partnerystės, Civilinės sąjungos įstatymo projekto.
„Jeigu jūs teiksite šiuos įstatymo projektus, mes prašysime netgi sustabdyti būtent tą susitarimą dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, greičiausiai ir užsienio politikos“, – kalba Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis didelės dramos dėl valdančiųjų teikiamų projektų Seime nedaro. Tiesa, dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui ragina į praeitį nebesidairyti.
„Kaip jau ne kartą buvo sakyta, ar reikia grįžti ir dairytis atgal į istoriją. Istorija viską sudėliojo. Faktinės aplinkybės yra tokios, kokios yra, o dabar tai atrodo labai dirbtinai“, – sako S. Skvernelis.
O premjerė Ingrida Šimonytė mano priešingai – sako, kad tai yra moralinės skolos klausimas.
„Mes negalime pakeisti istorinių faktų, kad profesorius Vytautas Landsbergis buvo pirmasis atkurtos valstybės vadovas ir jo statusas turėtų būti deramai įvertintas. O tie, kurie turi asmeninę kovą su profesoriumi Landsbergiu man dėl to labai gaila“, – kalba I. Šimonytė.
„Nėra svarbiausias valstybėje projektas“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Valstybės vadovu V. Landsbergis siekė tapti ir prezidento rinkimuose, tačiau tauta jam tokio mandato nesuteikė. Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius tikina, kad Seimo nariai iki šiol painioja du faktus: Prezidento statusą ir faktą, kad Landsbergis vadovavo Lietuvai, atstovavo užsienio vizituose, pasirašinėjo tarptautines sutartis, teikdavo generalinio prokuroro, aukščiausio teismo pirmininko kandidatūras.
„Seimas turi teisę priimti tokį įstatymą, jisai neprieštarautų Konstitucijai. Nes pagal laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 metais Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo vadinamas aukščiausiu Lietuvos pareigūnu, jam suteikti įgaliojimai, kuriuos turi valstybės vadovai – jisai teikdavo ministro pirmininko kandidatūrą“, – komentuoja V. Sinkevičius.
O po aršių diskusijų ir po svarstymo galiausiai Seimas pritarė įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui. Už balsavo 66 parlamentarai, prieš – 33, o 16 susilaikė. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį.