Vyriausybės valandos metu Seime „valstietis“ Stasys Tumėnas paklausė R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, ar ministerijai nėra neparanki viešai pateikiama informacija, kuri rodo, „kad ir rajonų, regionų gimnazijos, progimnazijos užima puikias vietas ir rodo, kad jos puikiai dirba“.
Ministrė patikino, esą informacija apie mokyklas yra prieinama.
„Aš manau, kad šitas pastarosios savaitės klausimas yra kur kas ilgesnis ir platesnis ir susidedantis iš dviejų dalių. Viena vertus, ar reikia ir kaip reikia reitinguoti mokyklas. Kitas klausimas dėl duomenų pateikimo. Tai dėl duomenų pateikimo ministerija ir Nacionalinė švietimo agnetūra skelbia duomenis ir toliau“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Jeigu anksčiau buvo skelbiami daugmaž konkretūs rezultatai rėžiais, nuo kiek vaikų išlaikė, tai dabar skelbiami mokyklų vidurkiai. Yra tokia ŠVIS sistema (švietimo valdymo informacinė sistema – aut. past.), kur žemėlapyje pasirinkus bet kurią Lietuvos mokyklą mes galime matyti tuos duomenis. Mokslo vardan, t. y. jeigu mokslininkai kreipiasi specifiškai, tie duomenys taip pat yra prieinami“, – dėstė ji.
Kritikuoja reitingavimą
Ministrė kėlė klausimą dėl duomenų saugumo, esą pasinaudojus viešais duomenimis galima nesunkiai sužinoti egzaminą laikusio mokinio ar jį paruošusios mokytojo tapatybę, mat mažose mokyklose įprastai nėra daug moksleivių, pasirenkančių laikyti mažiau populiarus egzaminus.
„Jeigu vienas mokinys laiko biologijos egzaminą, tu teoriškai gali identifikuoti hipotetinės Sadauskienės anūką, kaip jis išlaikė vieną ar kitą egzaminą. Lygiai taip pat identifikuoti mokytoją“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Mūsų nuomone, tai nėra korektiška, bet mes vis dar esame diskusijose su duomenų apsaugos specialistais, kaip korektiškai pateikti tuos duomenis, nes aš esu už kuo platesnį duomenų pateikimą“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat kritikavo mokyklų reitingavimo sistemą, teigdama, jog reitingai neparodo tikrosios situacijos ugdymo įstaigose.
„Jeigu bus susitarimas dėl to, ar reikia reitinguoti, aš vis tik laikausi nuomonės, kad gera mokykla nėra vien tik akademiniai pasiekimai. Tai yra ir įtraukusis ugdymas, ir mokyklos savivalda, ir mokytojų kvalifikacija, ir daugybė kitų sudedamųjų dalių.
Man atrodo, kad mes turim kalbėti apie tai, kad neiškreiptume sistemos. Jeigu dabar yra konkretus atvejis mažo miestelio gimnazijos, kuri 2021 m. yra 300 kažkurioj vietoje, 2022 m. yra 71 vietoje, o 2023 m. vėl 300 kažkurioje vietoje, tai ar gali toks reitingas, informacija reitinguose kažką pasakyti apie tokios mokyklos kokybę? Turbūt nelabai“, – kalbėjo ministrė.
Ingrida Šimonytė: „Mažesnės gimnazijos po tą reitingą važinėja aukštyn ir žemyn“
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad mokyklų reitingų pirmosiose pozicijose įprastai rikiuojasi prestižinės gimnazijos. Ji antrino švietimo ministrei, jog mažesnės gimnazijos „po tą reitingą važinėja aukštyn ir žemyn“, todėl nėra aišku, koks iš tiesų yra tos mokyklos lygis.
„Tuose reitinguose pirmose vietose paprastai yra vadinamosios prestižinės gimnazijos. Ir mes galėtume sakyti, kad nematom problemų, o ką čia – Vilniaus miesto prestižinės gimnazijos puikiausiai laikosi. O ką teisingai sakė Radvilė, mažesnės gimnazijos po tą reitingą važinėja aukštyn ir žemyn“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai čia yra ir metodologijos klausimas, kas nusprendė kokius svorius sukabinti kokiems parametrams, kad va taip spindi gimnazijos kokybė, ir duomenų korektiškumo ir duomenų apsaugos klausimas. Kartais nėra labai nesunku sužinoti, kas yra mokinys arba bent jau, kas yra mokytojas, kuris, suprask, gal nekokybiškai parengė mokinį egzaminams“, – dėstė premjerė.
I. Šimonytė teigė tikinti, kad sprendimus pavyks rasti, bet ragino „nesimelsti“ reitingavimo schemai.
„Manau, kad tikrai sprendimus rasim. Nėra jokio tikslo kažką slėpti. Bet taip pat nėra ir tikslo tokio, kad būtų sukurta schema, kur visi tai schemai meldžiasi, vietoje to, kad melstųsi kokybiškam ugdymui“, – sakė ji.
Skandalas kilo, kai žurnalas „Reitingai“ pranešė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas. Viceministras Ignas Gaižiūnas kartojo, jog visuomenė vis dar gali susipažinti su mokyklų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo vidurkiais.
Be to, taip pat galima pamatyti ir duomenis apie pačią mokyklą – kiek joje yra mokytojų, kokia jų kvalifikacija, kokio dydžio klasės yra mokykloje bei kokie kiti specialistai dirba mokykloje – kurių, anot I. Gaižiūno, žurnalas „Reitingai“ neparodo.
