Sekmadienio vakare supleškėjo Šilutėje, Katalikų bažnyčios gatvėje, esantis buvusios vaikų tuberkuliozės sanatorijos “Eglutė” pastatas.
Prieš daugiau kaip 150 metų kartu su Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia iškilęs statinys, kuriame tuo metu buvo vaikų prieglauda, yra to paties architektūrinio ansamblio dalis, kultūros paveldo objektas. Tiksliau, ko gero, reikėtų sakyti “buvo”, mat pastaruosius kelerius metus jį buvo okupavę, savo landynes čia įrengę ir ne kartą jį padegę Šilutės benamiai...
Gesino ir klaipėdiečiai
Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gavo sekmadienį 21.45 val. Į gaisravietę išskubėjo keturios Šilutės PGT autocisternos, viena iškviesta net iš uostamiesčio, mat pasiekti pastato palėpę buvo galima tik tokiomis kopėčiomis, kokias turi Klaipėdos ugniagesiai. Liepsnos likviduotos per beveik dvi valandas.
Sudegė apie 160 kv. m palėpės patalpų, apie 200 kv. m stogo, vandeniu sulietos žemiau esančios patalpos. Ugnies židinys buvo palėpėje, o dėl ko įsiplieskė liepsnos ir kokius nuostolius jos padarė, dar skaičiuojama.
Buvo kapitališkai suremontuotas
1961 m. šiame pastate buvo atidaryta vaikų tuberkuliozės sanatorija “Eglutė”. Gydymo įstaiga veikė iki 2004-ųjų, ir beveik visą tą laiką, išskyrus paskutiniuosius 2 metus, jai vadovavo gydytoja Joana Milukienė. Garbaus amžiaus medikė pirmadienį neslėpė, jog išvakarėse išgirdusi apie buvusią gydymo įstaigą nuniokojusį gaisrą negalėjo užmigti - taip ją sukrėtė ši žinia.
“Ši įstaiga mums buvo tartum antrieji namai”, - sakė gydytoja. Ji prisimena, jog 2001-aisiais metais pastatas buvo kapitališkai suremontuotas pagal tuometinius naujausius Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus: pakeisti langai, įrengti nauji sanitariniai mazgai ir kita. Šalia veikė mokyklėlė, nes vaikai čia gydydavosi po 3 mėnesius, buvo atnaujinti žaidimų kambariai, kieme įrengtos žaidimų aikštelės, sutvarkyta aplinka, buvo ir sodas, o jame - apie pusšimtį vaismedžių, nes “Eglutei” priklausė ir 2 ha žemės. Čia besigydantiems ligoniukams būdavo skiriamas pagerintas maitinimas. Įstaiga, pasak buvusios jos vadovės, turėjo ir užsienio rėmėjų.
Bet didžiulės investicijos į sanatoriją buvo naudingos vos trejus metus - 2004 metais Klaipėdos apskrities valdžia šią įstaigą uždarė. O tada pasekmių ilgai laukti neteko - per pastaruosius metus pastatas virto benamių landyne. Praeivius šiurpino išdaužyti langai, išlaužytos durys, ne vieną kartą čia degė šiukšlės. O praėjusią žiemą šio pastato pusrūsyje buvo kilęs gaisras, kuriame užduso kitos gyvenamosios vietos neturėjęs žmogus.
Ligoniai važiuoja į Klaipėdą
“Negaliu suprasti, kodėl tokio gražaus pastato niekam nebereikėjo, niekas juo nesirūpino”, - apgailestavo J.Milukienė, dar gerai menanti, kaip daug metų Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Katalikų bažnyčios hierarchai ginčijosi, kuriai institucijai pastatas priklauso. Nieko negelbėjo ir čia dirbusių medikių raštas Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, kuriame šilutiškės siūlė pastatą panaudoti kokiems nors geriems socialiniams tikslams.
Beje, tuberkuliozė kaip plito, taip ir plinta. O štai mūsų rajono sergantys vaikai, tarp kurių, pasak J.Milukienės, nemažai ir sergančių atvira forma, šiuo metu gydomi Klaipėdos dispanseryje kartu su suaugusiaisiais.
Pagaliau atiduos tikintiesiems
Savivaldybės Ekonomikos ir ūkio skyriuje sužinojome, kad yra tokios pastatų priežiūros taisyklės, kuriose numatyta, jog ypatingų statinių priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos. O ypatingaisiais, pasak skyriaus vedėjo Sigito Šepučio, vadinami tokie statiniai, kuriuose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių. Buvusi “Eglutė” - būtent tokia.
Savivaldybė šį pastatą prižiūrėti nebuvo suinteresuota, nes jis priklauso Valstybės turto fondui, kuris, akivaizdu, pastato būkle visiškai nesirūpino. “Ne kartą ir ne du prašėme, kad pastatas būtų grąžintas Savivaldybei, tačiau atsakymai buvo neigiami. Neigiamas atėjo ir į paskutinįjį prašymą prieš kelis mėnesius, tik tuomet mums buvo paaiškinta, jog jau tvarkomi dokumentai ir pastatas bus sugąžintas katalikų bendruomenei”, - sakė S.Šeputis.
Vedėjas tikino nežinąs, ar katalikų bažnyčios bendruomenė labai apsidžiaugs gavusi tokios būklės pastatą, koks jis yra šiuo metu.
Vilija BUDRIKIENĖ
