Sužinoti apie mieste gyvenančius silpnaregius vaikus vargu ar pavyks – šios informacijos neteikia niekas.
Laikas bėga, tačiau kai kurie dalykai išlieka tokie pat sudėtingi kaip ir prieš kelis dešimtmečius.
„Daug kas pasikeitė, bet silpnaregių ir aklų vaikų gyvenimas vis dar labai sunkus, kupinas problemų, kurių nepatiria kiti vaikai“, – sako akluosius ir silpnaregius vaikus vienijančios bendrijos „Žvilgsnis“ vadovė Stanislava Tamoliūnienė. Ji yra tiflopedagogė – specialistė, dirbanti su regos sutrikimų turinčiais vaikais ir yra visada pasirengusi aklus ir silpnaregius vaikus auginančioms šeimoms ištiesti pagalbos ranką. Kartais užtenka žinių ir patirties turinčio specialisto patarimo, palaikymo, ir problemos išsprendžiamos lengviau.
Sunku pritapti
Nuolatinės kalbos apie būtinybę skatinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę dažnai ir lieka tik kalbomis. Negalia išsiskiriančiam vaikui dažnai būna labai sudėtinga jaustis savu tarp sveikųjų.
S. Tamoliūnienė pasakoja neseniai pačios sužinotą atvejį, kaip sunku buvo beveik nematančiam berniukui mokytis kartu su sveikais vaikais. Iš jo – ne tokio kaip visi – bendraamžiai šaipydavosi, skriausdavo, kol tėvai, nebežinodami ko griebtis, pervedė vaiką į kitą mokyklą. Negeriau vaikas jaučiasi ir kitame kolektyve.
Berniukas ir jo mama visai neseniai sužinojo apie mieste veikiančią aklųjų ir silpnaregių bendriją „Žvilgsnis“ ir pradėjo dalyvauti jos veikloje. Vaiko gyvenimas pasikeitė: susirado draugų, lanko bendrijos patalpose vykstančius sporto užsiėmimus. Ateityje, vadovei patarus, berniuko motina, ko gero, leis jį mokytis į sostinėje esantį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Šis centras įkurtas praplėtus Antano Jonyno internatinės mokyklą. Akli ir silpnaregiai vaikai iš visos Lietuvos gali įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, dalyvauti papildomame veikloje. Nors motinai sunku ilgesnį laiką skirtis su sūnumi, S. Tamoliūnienė sako, kad jam ateityje bus lengviau.
Ne kartą bendrijos vadovei dėkota už patarimą leisti vaikui mokytis: tegul ir toliau nuo šeimos, tačiau specialiai neregiams pritaikytoje mokykloje tarp tokio paties likimo vaikų.
Pina ir sportuoja
Šiuo metu bendrijos „Žvilgsnis“ veikloje dalyvauja apie 50 vaikų. Vadovė įsitikinusi, kad realiai jų turėtų būti gerokai daugiau. Tiesiog ne visi regėjimo problemų turintys vaikai ir jų tėvai žino bei atkreipia dėmesį į bendrijos „Žvilgsnis“ veiklą.
Į Staniūnų gatvėje esančias bendrijos patalpas vaikai renkasi kelis kartus per savaitę. Dažniausiai juos atlydi mamos ar kiti artimieji. Viena savaitės diena skirta sporto užsiėmimams, juos su malonumu lanko ir anksčiau minėtas berniukas. Kitą dieną vaikai pina iš vytelių įvairius darbelius, kurie to nemoka – mokosi. Tokios pamokos gyvenime pravers.
Ne mažiau populiarūs ir buitinės reabilitacijos užsiėmimai, kuriuose vaikai mokomi atlikti buities darbus. Silpnaregiai ne tik tepa sumuštinius, bet ir pyragus kepa.
„Žvilgsnį“ lankantys vaikai kviečiami į įvairius renginius, susitikimus, taip pat vyksta į ekskursijas.
Kol sužino patys
S. Tamoliūnienė pasakoja, kad anksčiau poliklinikoje būdavo galima gauti informacijos apie regos sutrikimų turinčius vaikus. Vykdavo susitikimai su silpnaregių vaikų tėvais, jie buvo kviečiami ateiti į bendriją, dalyvauti jos veikloje. Informaciją apie tokius vaikus galima buvo gauti ir mokyklose, nes visi mokytojai žino apie klasėje besimokančius prastai matančius vaikus. Vaikai ir jų tėvai būdavo kviečiami į bendriją, bet dalyvauti ar ne – spręsdavo patys.
Dabar jokios informacijos apie vaikų ir suaugusiųjų negalias niekas nebeteikia. „Lieka laukti, kol vaikų tėvai, sužinoję apie bendriją, susiras mus patys“, – sako S. Tamoliūnienė.
Akių ligų konsultacinės poliklinikos vadovė Ramunė Paliokaitė sako, kad ligonių privatumą saugo Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, taip pat ministerijos nustatyta informacijos teikimo tvarka.
„Pasisakyti apie savo negalią kiekvieno asmenimis ir privatus reikalas, tokios informacijos niekam seniai nebeteikiame“, – sako gydytoja.
Informacijos teikimo tvarka medikams yra griežta. Neseniai priimtas reikalavimas, kad ligos istorijos išrašai, kitų medicinos dokumentų kopijos gali būti pateikiamos tik asmeniškai pačiam pacientui. Net patys artimiausi žmonės kopijas gali gauti tik atsinešę notaro patvirtintą įgaliojimą.
Apie regėjimo problemų turinčius vaikus jokios informacijos neteikia nei gydymo įstaigos, nei mokyklos.
Vitalija Jalianiauskienė
