Dar gerokai prieš prasidedant oficialiam šildymo sezonui viršutiniuose daugiabučių aukštuose esančių butų savininkai buvo raginami sudaryti galimybę specialistams nuorinti radiatorius. Tačiau, kaip ir kasmet, šis procesas vėl vyko ne visai sklandžiai.
Praėjusį ketvirtadienį į "Vakarų ekspreso" redakciją paskambinusi Danės gatvės 31 namo gyventoja Ieva sakė baigianti sušalti, nes radiatoriai bute - lediniai, kambario temperatūra tesiekia 14 laipsnių, o viršutinio buto gyventojas - dingęs kaip į vandenį.
„Penkto aukšto bute niekas negyvena, į vidų nėra kaip patekti, tai dalis namo dėl to šąla. Skambinau į „Mūsų namų valdą“, jos darbuotojai sako niekuo negalintys padėti. Kol kas dar kenčiu, nors sėdžiu su paltu, miegu po dviejomis antklodėmis ir vis tiek sušilti negaliu. Ir taip mes jau 40 metų kankinamės - tas butas nuolat perparduodamas, nesuprasi, kas ten savininkas. Pernai, kai visame mieste įjungė šildymą, mes dar dešimt dienų šalome“, - guodėsi senolė.
Šešias uostamiesčio namų valdų bendroves, tarp jų ir „Mūsų namų valda“, valdančios įmonės „City Service“ atstovas spaudai Vilius Mackonis praėjus porai valandų po žurnalistų kreipimosi informavo, kad Danės g. 31 namo buto savininkas, dėl kurio kaltės šalo kaimynai, „pagaliau atsirado“.
Pasak V. Mackonio, kiekvieną šildymo sezoną pasitaiko iki 20 atvejų, kai tenka ieškoti viršutinių butų savininkų.
„Ieškom visokiais būdais, į pagalbą pasitelkiame radiją ar spaudą, nes be savininko leidimo patekti į butą ir nuorinti radiatorių negalima. Prieš keletą metų yra buvęs atvejis, kai į butą buvo patekta policijai išlaužus duris. Tačiau daugiau tokia praktika nebetaikoma, nes pareigūnai dar iki šiol bylinėjasi su buto savininku, kuris pareiškė, kad po įsilaužimo iš jo namų dingo nemaža suma pinigų“, - pasakojo „City Service“ atstovas.
„Klaipėdos energijos“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis teigė, jog šildymą vėluojantys įjungti administratoriai turi raštu apie tai informuoti šilumos tiekėją.
„Tuomet mes perskaičiuosime mokestį už šildymą, ir tiems, kuriems šildymas neįjungtas, už tą laikotarpį mokėti nereikės“, - sakė jis.
V. Zutkis teigė nepamenąs, jog praeitą šildymo sezoną būtų buvę atvejų, kad butai būtų nešiltų mėnesį ar daugiau. Bet per sezoną keletas prašymų perskaičiuoti mokestį dėl to, kad nespėjama įjungti šildymo per tris dienas, anot pašnekovo, pasitaiko.
„Klaipėdos energijos“ atstovas svarstė, jog tokių atvejų, kai į butą patekti neįmanoma, sumažėtų, jei kaimynai išdrįstų paduoti tokį buto savininką į teismą dėl patirtų nuostolių kompensavimo.
„Šildymo sistema - akmens amžiaus“
Jonas KONDRATAS, dalį daugiabučių šildymo sistemų prižiūrinčios UAB „Lamberta“ direktorius :
Esame jūreivių miestas, ir tai, kad gyventojai išvykę - amžina problema. Pernai Medžiotojų gatvėje vieno namo viršutinio buto savininkas grįžo tik prieš Kalėdas, todėl mums teko perdaryti šildymo sistemą. Statėme radiatorių su nuorikliu kitame bute, tačiau toks būdas nepigus - žmonės pasidarę remontus, o sienose reikia ieškoti vamzdžių.
Bėda ta, kad mūsų šildymo sistemos - akmens amžiaus. Vasarą jos ištuštinamos, todėl prisirenka oro, o automatinių nuoriklių nėra. Yra ir kita galimybė nuorinti sistemą nepatekus į butą - paleisti stiprią vandens srovę. Bet tai - ne inžinerinis sprendimas ir ne išeitis, nes gyventojams ekonomiškai būtų taip pat nenaudingas, kainuotų tūkstančius litų.
Vienu metu butuose keitėme senų ketinių radiatorių nuoriklius, kad žmonės patys galėtų nuorinti, išleisti vandenį, bet susidūrėme su akivaizdžiu „Klaipėdos energijos“ pasipriešinimu - vienas iš vadovų kažkodėl pareiškė, kad tai turėtų būti gyventojų problema, o ne eksploatuotojų.
Nuorinimo problemą galima išspręsti renovuojant šildymo sistemą ir įdiegiant naujausias technologijas. Deja, net kai kuriuose naujai pastatytuose namuose suprojektuota tokia šildymo sistema, kur nėra automatinio nuorinimo.
Miestas neturi šildymo strategijos. Ir aš, ir Šilumininkų asociacija nuo 1999 metų kartojame, kad šildymo sistemą reikia automatizuoti, bet miesto vadovai to nenori girdėti. Todėl šiandien mieste yra 90 procentų namų, kur vienas radiatorius karštas, o šalia esantis - ledinis. Šildymo sistema šiuose namuose yra vienvamzdė, nėra sustatyti balansiniai ventiliai.
Laima Švedaitė
