Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad žmonės taupyti bando prašydami pagalbos maistu, kai kurie pensininkai mažina pagalbos į namus paslaugas, už kurias turi prisimokėti pagal pajamas, o šeimos prašo nevyriausybininkų apmokėti vaikų būrelius.
Daliai žmonių trūksta pinigų maistui ir būsto mokesčiams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 metų gruodį būsto šilumos išlaidų kompensacijas gavo 120,1 tūkst. asmenų, kai prieš metus gruodį gavusiųjų buvo 78,4 tūkst. Ministerija dar neturi duomenų už sausio mėnesį.
Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė duomenis nuo 2021 metų spalio pradžios iki 2022 metų sausio pabaigos. Per šį šildymo sezoną būsto ir vandens išlaidų kompensacijų paprašė 6,6 tūkst. asmenų ar šeimų, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 4,9 tūkst.
Vilniuje išvis dedasi neįtikėtini dalykai. Savivaldybės duomenimis, šiemet sausio mėnesį kompensacijų už šilumą ir vandenį paprašė 11,9 tūkst. žmonių, kai pernai sausį prašančiųjų kompensacijų buvo tik 3,4 tūkst. Tai tris su puse karto daugiau.
Lietuvos kompensaciją už būsto šildymą galima gauti, jeigu išlaidos šiam tikslui per mėnesį viršija 10 proc. nuo skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio žmogaus gaunamų pajamų bei nustatyto dydžio, kuris matuojamas valstybės remiamomis pajamomis.
Pavyzdžiui, jeigu pensininkas gauna 489 eurų pensijos ir vienas gyvena 50 kvadratinių metrų būste, tai už šilumą negali mokėti daugiau nei 10,2 euro. Viskas, kas viršija šią sumą yra kompensuojama.
Jeigu tokio paties ploto būste gyvens du asmenys ir gaus 978 eurus pajamų, tai jų išlaidos šildymui negalės būti didesnės nei 46,2 eurai. Visa kita bus kompensuojama.
Kompensacijos gali būti mokamos ne tik už centralizuotą šildymą, bet ir tais atvejais, kai šildomasi malkomis, anglimi, dujomis ir panašiai. Tereikia tik kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybę. Be to, ekstremaliosios situacijos metu, kuri vis dar tęsiasi dėl pandemijos, norint gauti kompensaciją už šildymą nevertinamas žmogaus ar šeimos turtas, o tai palengvina kompensacijos gavimą.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinkle vadovė A. Adomavičienė sako, kad sausio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 12,4 proc. apklaustųjų trūksta pinigų maistui, o 19,3 proc. jaučia lėšų trūkumą apmokėti būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus.
Tarp žmonių, kurių pajamos vienam asmeniui siekia iki 300 eurų, pinigų trūkumą maistui jaučia 34 proc., o būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams – 46 proc. „Akivaizdu, kad pačios pažeidžiamiausios grupės susiduria su didžiausiais sunkumais“, – teigia A. Adomavičienė.
Taupo neįtikėtinai
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovės, kylant kainoms žmonės sutaupyti bando įvairiais būdais: pavyzdžiui, daugiau prašo pagalbos maistu, tuomet daugiau lieka pinigų kitoms reikmėms, tarp jų ir susimokėti už šildymą, elektrą ar kitus patarnavimus.
„Mūsų nariai signalizuoja, kad labai padaugėjo prašymų pagalbai maistu ir atsiranda netgi žmonių, kurie yra dirbantys, jie niekada nesikreipė anksčiau pagalbos, o dabar ateina į organizacijas ir prašo pagalbos maistu – ar paskutinės dienos galiojimo, ar tiesiog jeigu turi kažkokių ilgesnio galiojimo produktų. Tai čia būna mažas pajamas gaunančios šeimos“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Dar vienas būdas taupyti – atsisakyti socialinių paslaugų arba mažinti jų kiekį, kai už jas reikia šiek tiek primokėti iš savo gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, nustačius socialinių paslaugų poreikį senjoras gali gauti pagalbą į namus: jam gali būti nuperkami produktai, padedama buityje, namų ruošoje. Tačiau už tokią pagalbą reikia ir šiek tiek prisimokėti iš savo pensijos, išskyrus žmones, kurių pajamos mažesnės nei 258 eurai. Kaina už tokias paslaugas priklauso nuo rūšies ir periodiškumo, taip pat asmens gaunamų pajamų (kuo didesnės pajamos, tuo didesnė kaina, bet negali viršyti realios kainos).
„Atsiranda senjorų, kurie mažina paslaugas į namus iki minimumo, nes jie nori pirma susimokėti komunalinius mokesčius, kad neliktų skoloje, ir tuomet jau mažina tas paslaugas, kurios jiems būtinos oriam gyvenimui. Tai tiesiog pasilieka visiškai minimaliai, kad kuo mažiau reiktų primokėti arba mažina išlaidas tam tikroms slaugos priemonėms, kad padengtų savo komunalines išlaidas. Iš senjorų taip pat padaugėjo prašymų maistu“, – pastebi A. Adomavičienė.
Anot pašnekovės, nevyriausybinės organizacijos atskleidžia, kad taip pat atsirado šeimų, kurios anksčiau lankydavo psichologo konsultacijas, finansuojamas iš kompleksinių paslaugų šeimai krepšelio, paskui ir patys mokėjo už šią paslaugą, bet nuo Naujų metų nebegali sau to leisti.
„Sako, kad labai padaugėjo kreipimųsi, nes žmonės, kurie anksčiau galėdavo sau leisti įpirkti tas paslaugas ir konsultacijas, tai jie dabar biudžetus taip perskirto, kad pirma padengia svarbiausias einamąsias išlaidas ir papildomoms paslaugoms sau ar vaikams nebelieka pinigų“, – pažymi A. Adomavičienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė sako, kad taupydami žmonės kreipiasi kompensacijų už šilumą, bet ne visi apie tokią galimybę žino, be to, kartais žmogaus arba šeimos pajamos viršija nustatytą ribą labai nedidele suma, o kompensacija jau nebepriklauso. Savivaldybės turi teisę pačios imtis iniciatyvos padėti skirdamos vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą, apmokėdamos skolas, bet taip nutinka gana retai.
Negana to, taisyklės kartais pakerta itin žiauriai. Pavyzdžiui, iš europinės paramos gyventojams dalijamas maistas priklauso tik asmenims ar šeimoms, kur vienam asmeniui pajamos neviršija 193,5 eurų. Ši taisyklė taikoma griežtai. „Mes turėjome tokią situaciją, kad žmogui davė paramą, o paskui praėjus kažkuriam laikui skambina ir sako, jūs ją pasiėmėte nelegaliai, nes jūsų pajamos padidėja 20 eurų“, – pastebėjo pašnekovė.
„Kai kada vieniši tėvai prašo nevyriausybinių organizacijų, kad apmokėtų vaikų būrelius, nes nenori vidury metų nutraukti būrelių ir tada kreipiasi pagalbos į organizacijas. Bet būrelis vaikui nėra jokia prabangos prekė. Tokių prašymų organizacijos irgi sulaukė, tai čia irgi savivaldybės per savo paramos sistemas gali padėti šeimoms apsimokėti tas išlaidas per tą pačią tikslinę pagalbą“, - sako A. Adomavičienė, bet priduria, kad šeimos ne visuomet žino, kad gali kreiptis pagalbos, o tai padariusios – ne visuomet sulaukia teigiamo atsakymo.
Pasak pašnekovės, labiausiai gyventojus vis tik neramina komunalinių mokesčių kainos, nes jų atsisakyti neįmanoma, ypač miestuose, kur šildymas yra centralizuotas.
„Kaimuose irgi su tomis malkomis, tai žmonės arba mažiau šildosi, kas nėra gerai sveikatai, arba bando kitaip verstis. Turėjome atvejį kai paėmė paskolą, kad nusipirktų malkų. Bet pirmas rūpestis yra dėl komunalinių. Kiek mes iš narių gauname signalų, tai žmonės stengiasi susimokėti, kad neliktų skolų, o tada kas lieka, tai maistui. Tas balansavimas labai sudėtingas. Ir kadangi maisto galima lengviau gauti iš organizacijų, tai dažnai kreipiasi pagalbos maistu. Kiek pavyko apklausti narius, tai taikoma tokia schema. Bet neišvengiamai bus ir žmonių, kurie atsidurs tarp skolininkų“, – pastebėjo A. Adomavičienė.
Pajamų padidėjimą sujaukė kainų augimas
Kad daugėja prasčiau suduriančių galą su galu, signalizuoja ir kitos nevyriausybinės organizacijos – „Maisto bankas“ arba „Caritas“. Pavyzdžiui, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ valgykloje anksčiau lankydavosi apie 250-280 žmonių, o šiuo metu yra apie 350-400 asmenų, kurie apsilanko kartą ar du per savaitę prašydami maisto.
„Dažniausiai besilankantiems žmonėms duodamas karštas maistas ir tada kartu toks lauknešėlis su negendančiais produktais: tarkime, aliejumi, kruopomis, miltais, duona bei panašiai“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė žiniasklaidai Ernesta Karnilaitė.
„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius irgi sako pastebintis, kad išaugusios prekių ir paslaugų kainos bei infliacija labai atsiliepia žmonių gyvenimo kokybei, todėl pagalbos maistu poreikis išaugo. Organizacija surenka perteklinį maistą ir besibaigiančio galiojimo produktus iš parduotuvių bei tiekia nevyriausybinėms organizacijoms, kurios tiesiogiai pasiekia nepasiturinčius žmones. Bet kartu „Maisto bankas“ tiesiogiai padeda gyventojams: teikia maistą socialinių darbuotojų atrinktiems asmenims bei šešis kartus per metus dalija maistą, perkamą iš europinių pinigų.
„Mes tikrai pastebime išaugusį poreikį paramai maistu, ypatingai dviejose kategorijose – tai vieniši senoliai, vieni vaikus auginantys tėvai arba daugiavaikės šeimos, ypač jeigu yra vaikų su negalia. Infliacija labai padarė įtaką pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Jeigu dirbančiųjų išlaidos padidėja, bet ir atlyginimas, dažnai padidėja, tai tie, kas nedirba arba turi tam tikrų specifinių išlaidų augindami neįgalų vaiką arba vieni augina vaikus, tai jų pajamų padidėjimas nepadengia šildymo kainų ir maisto kainų padidėjimo“, – sakė S. Gurevičius.
„Ne visiems infliacija padarė vienodai blogą poveikį. Jeigu pajamos ir išlaidos didėjo panašiai, tai vienas kitą perdengia, bet jeigu šeimoje tik vienas žmogus uždirba, o žmonių yra trys, tarkime, tėvas su dviem vaikais, arba jei tai pensininkas, tai tie žmonės ir taip turėjo trūkumą. Tie, kuriems ir taip trūkdavo, jiems dar labiau trūksta“, – pridūrė pašnekovas.
Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažesnes už skurdo riziką pajamas gavo 20,9 proc. šalies gyventojų, bet skurdo rizikos lygis kaime yra didesnis nei mieste. Kai vienas asmuo gauna mažiau nei 430 eurų, o šeima su dviem suaugusiais ir dviem mažamečiais vaikais – mažiau nei 904 eurų, laikoma, jog šie žmonės patiria skurdo riziką. Dažniausiai skurdo riziką patiria ar socialinėje atskirtyje Lietuvoje gyvena vieniši tėvai su vienu ar daugiau vaikų, vieniši asmenys, gausios šeimos, senjorai.
Lietuvos banko vertinimu, metinė infliacija gruodį sudarė 10,6 proc., o sausį – 12,2 proc. Daugiausia tam įtakos turi būsto, vandens, elektros, dujų ar kito kuro, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų didėjimas. Tai „suvalgo“ gyventojų pajamų didėjimą arba kai kuriais atvejais viršija jį, nors nuo sausio didėjo minimali alga, bazinis dydis, senatvės pensijos, įvairios išmokos.
