„Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui. Atliktas ekspertų tyrimas išsklaidė abejones, kad egzamino užduotis neatitiko programos. Išties buvo pakankamai nesunkiai išsprendžiamų uždavinių“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė ministrė.
Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. moksleivių, apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
J. Šiugždinienės teigimu, prastų matematinių gebėjimų priežastys yra gilios ir kompleksinės.
„Matematikos mokymo ir mokymosi situacija yra labai bloga ir delsti nebegalima. Todėl buriame ekspertų grupę matematikos mokymui stiprinti ir kartu su švietimo centrų, universitetų, pedagogų rengimo centrų ekspertais ir pačiais mokiniais norime ieškoti naujų sprendimų, būdų, kaip pagerinti, sustiprinti matematikos mokymą mokyklose nuo pat pirmosios klasės“, – teigė ji.
Ministrė pabrėžė, kad jau priimta nemažai sisteminių sprendimų, pavyzdžiui, įvesta papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje, numatyti tarpiniai vertinimai III ir IV gimnazijos klasėse, individuali pagalba mokiniams, suplanuoti vidurinio ugdymo sąrangos pokyčiai, vyksta matematikos bendrojo ugdymo programos peržiūra.
Vis dėlto, reikalingi ir „kiti gerai apgalvoti sprendimai“, kaip padėti mokiniams jau ateinančiais mokslo metais, tvirtino ji.
Darbo grupė į pirmą posėdį rinksis rugsėjo pradžioje.
Ministerija jau dabar yra parengusi pirminį matematikos mokymo stiprinimo priemonių plano projektą, kurį pildys naujais siūlymais.
Spalį numatoma surengti pedagogų, edukologų forumą-diskusiją apie matematikos mokymą, apie tai, kokių tikslų siekiama mokant matematikos.
Mokymo stiprinimas nuo pirmos klasės
Parengtame matematikos mokymo stiprinimo plano projekte numatoma, kad ministerijos iniciatyva bus rengiamos ir atnaujinamos skaitmeninės priemonės matematikai mokyti: personalizuota mokymo platforma 1–8 klasėms, matematikos užduočių bankas 1–8 klasėms, interaktyvūs modeliai 3D formatu, žaidybiniais elementais paremta matematikos turinio priemonė.
Numatoma papildoma mokymosi pagalba baigiantiems ketvirtą ir aštuntą klases ir mokymosi spragų turintiems mokiniams.
Planuojama, kad kitąmet pradės veikti nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa matematikos ir pradinių klasių mokytojams didaktikos kompetencijai tobulinti, bus įtraukti ir partneriai iš užsienio šalių.
Pasak ministerijos, ir toliau bus sudaroma galimybė matematikos brandos egzaminą pasirinkusiems mokiniams iš anksto pasitikrinti žinias, taip pat numatoma stiprinti konsultacinę pagalbą savivaldybėse, kad mokiniai galėtų geriau pasirengti egzaminui, o mokytojai patobulinti kompetencijas.
„Mokinius konsultuos regioninių švietimo centrų, pedagogų rengimo centrų specialistai, savivaldybėse dirbantys stipriausi mokytojai“, – teigiama pranešime.
Kaip skelbta anksčiau, nuo 2023-ųkų pagal atnaujintas vidurinio ugdymo programas pradėjusiems mokytis III gimnazijos klasės mokiniams bus sudaryta galimybė po dvejų metų, 2025-aisiais, rinktis dviejų lygių egzaminus.
Kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras ir tarpiniai atsiskaitymai. Jau nuo 2023 metų jie užtikrins nuoseklesnį mokymąsi. Užduotis išskaidant dalimis tikimasi, kad baigdami vidurinio ugdymo programą mokiniai galės geriau pademonstruoti savo dalykines kompetencijas.
Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei keturi balai.
Be to, bus sudaromos galimybės kiekvienam pasiruošti, galimybė perlaikyti PUPP, esant poreikiui – kartoti kursą.
