Siekiama, kad šis, į Raudonąją knygą įrašytas gyvūnas, paplistų po visą Lietuvą. Dabar didžiausia stumbrų populiacija yra vidurio Lietuvoje.
Vilkaviškio rajono Antupių kaimo ūkininkas Vytautas negalėjo patikėti savo akimis: atvažiavęs į savo karvių aptvarą, išvydo įspūdingą svečią. Su galvijais žolę, lyg niekur nieko, rupšnojo stambiausias Europos žvėris – stumbras.
„Atvažiavau 6 valandą vakare pas karves, ganosi sau. Ėda su karvėmis. Vaikšto po visas. Ten dešimt karvių – į vieną galą nueina lėtai, į kitą“, – pasakoja ūkininkas Vytautas.
Stumbras žmogaus neišsigando: paėdė, kiek pakonfliktavo su karvėmis ir už pusvalandžio patraukė toliau. Tą pavakarę ne vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas sutiko šį laukinį žvėrį naminių galvijų aptvare. Ir prie tokio vaizdo reikėtų pratintis, sako Valstybės saugomų teritorijų tarnybos specialistas Rytas Papšys.
„Manau, tikrai nereikėtų stebėtis. Nes kaip dabar Vilkaviškio rajone, tie pavieniai stumbrai jie keliauja gana plačiai. Tik tiek, kad mes jų nematome. Jie aktyvesni būna naktimis“, – aiškina R. Papšys.
Stambiausias Europos žvėris stumbras – nykstanti ir saugoma rūšis ne tik Lietuvoje. Tik keturis dešimtmečius Lietuvoje jie vėl klaidžioja laisvai. Sovietmečiu buvo netgi medžiojami. O per Pirmąjį pasaulį karą stumbrus žudė dėl mėsos.
„Vilkaviškio rajone ganosi, mano žiniomis, du stumbrai, buvo prieš šešerius metus. Dabar stebime vieną ir jis patraukė truputį toliau. Tai yra pavienis stumbras, kuris gali nueiti ir 200 kilometrų. Kaip buvo – iš Pašilių stumbryno iki Klaipėdos buvo nuėję“, – pasakoja R. Papšys.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie pustrečio šimto stumbrų. Siekiama, kad populiacija didėtų ir jie gyventų visoje Lietuvos teritorijoje. Dabar šie gyvūnai labiausiai paplitę Vidurio Lietuvoje. Į Dzūkijos nacionalinį parką dabar yra atvežta viena stumbrė. Paskui bus atvežta daugiau. Patelės turėtų poruotis su iš Baltarusijos atėjusiais patinais. Tokių meilės romanų reikia, kad nevyktų kraujomaiša tarp lietuviškų stumbrų.
„Mes tikimės, kad lietuviški perkelti stumbrai jungsis su jau migravusiais, ateityje gal ir daugiau migravusių bus. Taip gerinsis genofondas, stiprės populiacija ir formuosis laisvėje stipri banda“, – teigia Saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Patinų iš užsienio Lietuvoje yra ir dabar. Mūsų šalyje klaidžioja kelios dešimtys stumbrų iš svetur.
„Paskutiniu metu atliekami ir DNR tyrimai, lyginama su kitų šalių stumbrais. Tai yra pastebėta, kad jau antra karta Kėdainių rajone kai kurių individų persipynimas iš kitų šalių. Tikėtina, kad iš Baltarusijos“, – sako R. Papšys.
Kavalieriai iš svetur geidžiami, tačiau meilės reikalams gali trukdyti fizinis barjeras – tvora, kuri yra tiesiama Lietuvos Baltarusijos pasienyje. Baiminamasi, kad į Lietuvos teritoriją neužklys tiek patinų, kiek tikimasi, ir tai gali pristabdyti stumbrų dauginimąsi.
„Taip, tokia tikimybė yra. Koncertina tikrai mažina migracijos galimybes. Tas yra tiesa. Deja, bet tą reikia pripažinti“, – tvirtina A. Stanislovaitis.
Iki kitų metų vasaros į Dzūkijos nacionalinį parką planuojama atvežti 20 stumbrų patelių. Ten jos lauks patinų iš Baltarusijos ir Lenkijos. Koncertina migracijos visiškai neturėtų sustabdyti. Pelkėtose vietovėse tvora netveriama, tad meilės ištroškę žvėrys turėtų rasti kelią į mūsų šalį, pas lietuviškas stumbres.
