Praėjusiais metais užimtumas šalyje pasiekė 72,1 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti darbą siekė 253,7 tūkst. bedarbių.
Vis labiau ryškėjanti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema Lietuvoje lėmė tai, kad ne visiems norintiems įsidarbinti tai pavyko. Jų nesėkmės priežastimi dažniausia buvo nepakankama kvalifikacija arba tai, kad turimos kompetencijos ne visada atitiko darbdavių poreikius.
Tai patvirtina ir faktas, kad daugiau kaip pusė visų darbo pasiūlymų (beveik 55 proc.) buvo skirti kvalifikuotiems specialistams, o didžiausiu metų darbdaviu tapo paslaugų sektorius.
Tipinio bedarbio paveikslas
Apie 31 proc. į klientų aptarnavimo skyrius besikreipiančių darbo ieškančių asmenų gyveno kaimo vietovėse. Didžiausia darbo neturinčių gyventojų dalis – Lazdijų, Kelmės ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausia – Neringoje, Kretingoje ir Klaipėdos rajone.
Pateiktoje atskaitoje išryškėja ir tipinio bedarbio paveikslas – tai vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. Tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis beveik 1,5 karto aukštesnis nei moterų, nors skirtumas ir mažėja. 2018 m. jis siekė 6,9 proc., tai yra 1,4 proc. punkto daugiau nei moterų nedarbo lygis. Tarp įregistruotų darbo neturinčių asmenų vyrai sudarė didžiąją dalį – 55,5 proc.
Ieškantiems darbo, reikalavimuose dažniausiai pabrėžiamos užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų), ypač transporto (logistikos) vadybininkams, vadovams, padavėjams. Skelbimuose nepraslysta ir darbo kompiuteriu įgūdžiai, „MS Office" programų išmanymas, darbų saugos instrukcijų žinojimas, vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai.
O ryškėjant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumui vis daugiau darbdavių į pirmą vietą kelia kandidato motyvaciją dirbti ir mokytis, atsakingumą, sąžiningumą, iniciatyvumą, kūrybingumą, gebėjimą dirbti komandoje, lanksčiai prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.
Specialistai, kurių trūko labiausiai
Iš visų darbo vietų, kurias klientų aptarnavimo skyriaus specialistai 2018 m. galėjo pasiūlyti darbo ieškantiems, daugiausia buvo paslaugų sektoriuje (68 proc.), 19 proc. – pramonėje, 10 proc. – statybose. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paklausos struktūroje augo paslaugų ir pramonės dalis, o žemės ūkio ir statybos mažėjo.
Analizėje skelbiama, kad pernai labiausiai trūko elektros inžinerijos technikų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų. Taip pat trūko gamybos mašinų ir įrenginių operatorių maisto bei metalo pramonėje. Darbo rinkoje taip pat jaučiamas statybos sektoriaus darbuotojų (darbininkų izoliuotojų, elektrikų, betonuotojų, statybininkų, mūrininkų, tinkuotojų) stygius. O pastaruoju metu vis labiau trūksta ir specialistų: elektros inžinerijos technikų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų.
Štai daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota pardavėjams. Labiausiai augo ir darbininkų izoliuotojų, baldų apmušėjų, mėsininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų paklausa. Tarp paklausiausių išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, nors jiems registruotų laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau antrus metus. Darbo rinkoje didelis poreikis virėjų, lengvųjų automobilių vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų bei statybininkų.
Atsižvelgiant į darbdavių apklausos duomenis, numatoma, kad 2019 m. specialistų ir kvalifikuotų darbininkų dalis turėtų didėti, o nekvalifikuotų toliau mažėti.
Palygino atlyginimus: nuo minimalaus iki 4 tūkst. eurų per mėnesį
2018 m. darbdavių siūlytas užmokestis augo beveik 6 proc. ir siekė 743 eurus prieš mokesčius, minimalus atlyginimas siūlytas kas 6 darbo pasiūlymui. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 935,7 eurus.
Sparčiausiai – 18 proc. jis augo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje. Tam įtakos turėjo nuo pernai gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams).
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo 15,3 proc. Darbo užmokesčio augimui šiame sektoriuje daugiausia įtakos turėjo praėjusiais metais sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje atlyginimų vidurkis mažiausias. Lėčiausiai vidutinis darbo užmokestis augo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kur spartus atlyginimų didėjimas buvo fiksuotas 2017 m. ir šiuo metu yra vieni didžiausių atlyginimų. Taip pat lėtai vidutinis darbo užmokestis didėjo transporto ir saugojimo sektoriuje.
O lentelėje apačioje matyti specialistų sąrašas, kuriems pernai buvo pasiūlyti didžiausi atlyginimai Lietuvoje:
Įvardijo, kas šiemet darbą ras lengviausiai
Darbdavių nuomone, 2019 m. bus ekonomiškai stabilūs, tačiau pareikalaus vis daugiau investicijų, ne tik susijusių su geopolitika, bet ir su technologijomis. Didžiųjų miestų darbdaviai vis labiau ruošiasi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui, jie nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, didins darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus.
Išanalizavus visų profesijų grupių padėtį šalyje, stebima, kad 2019 m. paklausiausi bus inžinerijos: mechanikos, elektronikos, elektros, statybos inžinieriai ir IT sektoriaus taikomųjų programų kūrėjai, programuotojai ir sistemų analitikai.
Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje dideles įsidarbinimo galimybes turės gydytojai specialistai. Gydytojai dažnai migruoja iš atokesnių šalies vietovių į didžiuosius miestus, dėl geriau apmokamų laisvų darbo vietų, todėl regionai susiduria su medicinos darbuotojų trūkumu.
Didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, lengvai ras darbą aukštą profesinę kvalifikaciją turintys inžinieriai bei informacinių technologijų specialistai. Šalyje kuriamos naujos įmonės pasitelkiant užsienio kapitalo investuotojus, kurie į rinką ateina su naujausiomis technologijomis bei įranga, todėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų poreikis augs.
