Moteris pasakoja, kad praėjus 8 metams po ligos, kuomet sirgo sunkia kiaušidžių onkologine liga, jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sumažino nedarbingumo grupę.
Į ką atsižvelgiama bei kokie yra darbingumo bei negalios nustatymo kriterijai pasidalino ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė.
@brigapo IG: #brigapo #isseimosgyvenimo #podult #sveikata #lietuva #liga #neigalumas ♬ original sound - Briga Po
Nuliūdino tvarka
Šiaulietė Brigita Povilionienė pasakoja, kad dokumentus dėl neįgalumo grupės skyrimo bei darbingumo procentų ji pradėjo tvarkytis vos tik pradėjusi stotis ant kojų po reabilitacijos bei chemoterapijos:
„Po to, kai susirgau kiaušidžių vėžio liga, tai padaryti patarė ir šeimos gydytoja, ir iš aplinkinių buvau girdėjusi, kad susirgus onkologine liga, nesvarbu, kokia ji būtų, visada yra galimybė gauti neįgalumą. Kuomet pradėjau tvarkytis, pirmaisiais metais man buvo paskirtas tik 40 proc. darbingumas, todėl 60 proc. buvau nedarbinga ir turėjau II grupę.
Man buvo pasakę, kad artėjančius dvejus metus nieko tvarkyti nereikės, neprivalėsiu vėl eiti komisijos. Po dviejų metų man sumažino grupę, paskyrė III-ą ir likau nedarbinga 50 %, jeigu tiksliai pamenu skaičius (nusišypso).
Tokią grupę ir nedarbingumą turėjau, man atrodo, tris metus, o po jų sumažino iki 55 % darbingumo. Na, o šiemet sužinojau, kad paliko tik 80 % darbingumą, 20 % nedarbingumą. Palaipsniui su metais vis didino darbingumą, mažino nedarbingumą...“
Moteris sako, kad dokumentus ji kiekvienais metais tarnybai priduoda kaip priklauso – kiekvieną pavasarį. Tačiau šiemet Brigita nuliūdo gavusi atsakymą, jog jos neįgalumo grupė (III) yra nebepratęsiama, kadangi moteris yra 80 % darbinga atsižvelgus į visus kriterijus.
„Seniau, prieš Covid-19, reikėdavo vykti pasirodyti komisijai į pačią įstaigą, kur pokalbio metu būdavo atliekama apklausa. Klausimai būdavo, pavyzdžiui, tokie kaip ar sugebu pasigaminti valgyti, ar gebu parsinešti pirkinius iš parduotuvės pati.
Būdavo štai tokio pobūdžio apklausa ir tuomet, sudėlioję visus punktus į sistemą, ką atsakiau neigiamai, o ką teigiamai, jie gaudavo sistemos atsakymą, koks yra priskiriamas darbingumo lygis“, – pasakoja Brigita.
„Paprastam žmogui gilintis po sveikatos sistemą – painu“
Moteris tikina, kad ant gautų dokumentų visi punktai buvo surašyti, kodėl neįgalumo grupė nebėra pratęsiama. Visgi, B. Povilionienė sako nusprendusi pasidalinti savo istorija dėl to, kad dauguma žmonių taip ir lieka nesupratę dėl kokių priežasčių jiems yra keičiama neįgalumo grupė bei darbingumo lygis:
„Žinoma, jeigu paskambinčiau šeimos gydytojai, ji galbūt man plačiau paaiškintų, tačiau ir vėl – jeigu man įdomu, turėčiau pati eiti įsakymus skaitytis. Kita vertus, pasitikiu darbuotojais, atsakingais už šį nuosprendį.
Galų gale – turėjau galimybę per 30 darbo dienų šį sprendimą apskųsti pagrindiniam tarnybos padaliniui. Komentaruose žmonės tai ir patarė padaryti, tačiau vien pagal datą, kadangi sprendimą gavau kovo 22 dieną, pavėlavau.
Tuo metu, kaip sakiau, pasitikėjau darbuotojais, kurie man šiuos dokumentus atsiuntė. Kaip suprantu, jie remiasi į neįgalumo grupę, tad nors ir vaizdo įraše pasiskundžiau, kokia esu nelaiminga, kiek man išoperuota organų, tačiau žinau, kad daug įtakos turi ir pats vėžinis susirgimas. Tad manau, kad į tai ir buvo atsižvelgta, jog mano sveikata neprastėja, yra stabili. Taip visi punktai ir susideda.“
Brigita taip pat neigia ir piktus komentatorių žodžius, kad ši esą piktinasi todėl, jog gaus mažesnę išmokos dalį. Šiaulietė sako neturinti jokių problemų savęs išlaikyti finansiškai, kadangi turi tvirtą šeimą, tačiau labiausiai jai neramu dėl tų žmonių, kuriems tenka gyventi būtent iš to.
„Jeigu negalėčiau dirbti pati ir būčiau visai nedarbinga, tai su tokiomis sumomis, kurios yra gaunamos, negalėčiau nusipirkti net ir vitaminų ar vaistų negalavimui gydyti. Prisimenu, kad piniginis skirtumas jautėsi net ir tada, kuomet mane perkėlė iš II į III grupę. Jeigu gerai pamenu, finansiniu atžvilgiu skirtumas buvo kone per pusę.
Pati, kuomet turėjau neįgalumą, galėjau pasinaudoti lengvatomis išimant verslo liudijimą, pagal kurį dirbu, taip pat mažiau kainuodavo ir transporto išlaidos. Nerimas kyla ir dėl to, kad noriu dirbti, stengiuosi, bandau nepalūžti psichologiškai išgyvenusi tokią ligą, o dabar po aštuonerių metų sužinau, kad viskas atimta, lyg nieko nebuvo...“ – dalinasi savo neramia širdimi Brigita.
Vis dėlto, moteris džiaugiasi skaičiuojanti sveikus metus, kuomet sėkmingai išsigydė kiaušidžių vėžį, tačiau tuo pačiu priduria:
„Mums, pacientams, niekas nieko nepaaiškina, į ką atkreipia dėmesį, dėl ko skiria grupes, lygius ir už ką. Gydytojai tik paruošia dokumentų krūvą, kurios mes nesupratę nunešame komisijai ir vėliau tik gauname atsakymą. Priežasčių, dėl ko yra keičiami dalykai, nesuprantame.
Žinoma, visko galima ieškoti internete. Tačiau paprastam žmogui gilintis po sveikatos sistemą – painu. Todėl šį kartą numoju ranka ir galvoju, kad jeigu taip yra, taip ir turi būti.“
Nagrinėjama tai, kas yra gydytojų surašyta
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė teigia, kad negalia, t. y., darbingumo lygis suaugusiems, o vaikams – neįgalumo lygis yra nustatomas pagal patvirtintus kriterijus:
„Nustatant darbingumo lygį juos patvirtina du ministrai, nustatant vaikų neįgalumo lygį – netgi trys. Mes nustatinėjame žmonėms negalią vadovaudamiesi šiais kriterijais. Tai medicininiai kriterijai, kurie yra labai aiškiai surašyti. Informaciją, kurią vertiname, gauname iš gydytojų.
Pirmiausiai žmogus nueina pas gydytoją, kur yra apžiūrimas. Gydytojas įsitikina, kad asmuo atitinka kriterijus ir parengia siuntimą į tarnybą, siuntime nurodo visų reikalingų gydytojų konsultacijas.
Siuntime mes randame visą medicininę informaciją. Patys žmogaus netyrinėjame, nediagnozuojame, negalime kvestionuoti gydytojo nustatytų būklių. Mes analizuojame tik tai, kas mums yra pristatyta.
Kitas dalykas, mes kiekvieną individualiai vertiname pagal konkrečius nustatytus kriterijus, jeigu vienoks sutrikimas – vienas procentas, kitoks – dar kitoks procentas. Šalia to, vertiname dar ir žmogaus savarankiškumą, kaip ta sukelta liga, liekamieji reiškiniai paveikia žmogaus gyvenimą. Jis yra nustatomas pildant asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kuris yra labai išsamus.
Juo vertinamos skirtingos žmogaus gyvenimo sritys: mobilumas, gebėjimas bendrauti, pažinimas, savipriežiūra ir t. t. Žmogus atsako į daugybę klausimų, kurie yra taip pat įvertinami ir bendras darbingumo bei neįgalumo lygis yra nustatomas pagal bendrą formulę, įvertinus medicininius ir savarankiškumo kriterijus.“
Darbingumo lygis yra nustatinėjamas procentais – nuo 0 iki 55 (kas 5 procentus). Vaikams yra nustatomas neįgalumo lygis, kuris yra trijų lygių – lengvas, vidutinis, sunkus.
„Tarkime, pernai mes žmogui nustatėme 40 proc. darbingumo lygį. Tai padarėme įvertinę medicininius dokumentus, kuriuos gavome iš gydytojo, kuris surašė konkrečius duomenis. Tuomet su žmogumi užpildomas savarankiškumo klausimynas. Padauginus tuos du gautus skaičius, gauname bendrą darbingumo lygį, pavyzdžiui 35 proc.
Kuomet žmogus ateina po metų, po dviejų ar praėjus bet kuriam laikui, kai žmogaus sveikatos būklė pasikeitė, jis gavęs naują siuntimą ir atvykęs su naujais medicininiais dokumentais yra vertinamas iš naujo. Ir tai, ką parašė gydytojas, mums yra pagrindinė informacija. Tuo pačiu vėl pildome klausimyną. Na, o tuomet ir vėl pagal formulę nustatome bendrą darbingumo lygį.
Mūsų specialistai negali interpretuoti, sumažinti, padidinti arba įvertinti tam tikros funkcijos sutrikimų patys. Be to, mūsų specialistų niekaip nesaisto, o ir patys teisės aktai sako, kad darbingumo lygis niekaip nėra susijęs su nauju vertinimu, kad nedarbingumo lygis turi būti lygiai toks pats kaip ir praeitą kartą.
Žmogaus sveikatos būklė keičiasi, ji gali gerėti, ji gali blogėti, ji gali išlikti stabili. Tai dėl to tie skirtumai ir gali kisti“, – paaiškina tarnybos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Galima apskųsti sprendimą
Jeigu žmogus nesutinka su priimtu sprendimu, šis gali sprendimą apskųsti aukštesnėms institucijoms. Tai padaryti yra net keli būdai:
„Jeigu žmogus galvoja, kad mūsų teritorinis skyrius darbingumo lygį nustatė blogai, jis gali sprendimą apskųsti. Tam yra daug galimybių. Pirmiausiai, jis per 30 darbo dienų, nuo sprendimo gavimo dienos, teritorinio skyriaus sprendimą gali apskųsti mūsų tarnybos direktorei.
Tarnyboje yra sprendimų kontrolės skyrius, kuris šį vertinimą atlieka iš naujo: peržiūri tuos pačius dokumentus, jeigu reikia, perklausinėja klausimyną ir atlikęs analizę nustato ar teritorinis skyrius nesuklydo.
Jeigu sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjo žmogaus skundą ir jis vis tiek nesutinka, yra ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos ginčų nagrinėjimo komisija. Tada žmogus kreipiasi į ginčų komisiją, kuri vėl iš naujo nagrinėja tuos pačius dokumentus, kuriuos jis yra pateikęs negaliai nustatyti. Na, o ginčų komisija, vėlgi, arba palieka galioti mūsų sprendimą, arba prašo peržiūrėti sprendimą iš naujo.
Tačiau, jeigu žmogui atrodo, kad ir ginčų komisija blogai nustatė, tada jis gali kreiptis į teismą. Čia bus paskutinė institucija, į kurią jis gali kreiptis. Tad tokia yra skundimo tvarka.“
Pasak N. Pikelytės, nesvarbu, koks sveikatos sutrikimas yra nagrinėjamas, onkologinė liga ar ne, visų dokumentų vertinimo procedūra yra ta pati, skiriasi tik ligoms priskiriami kriterijai. Visą šią informaciją, balus, kiek ir kodėl už sveikatos sutrikimą yra skiriama bei kokie yra klausimyno klausimai galima rasto tarnybos interneto svetainėje.
Be to, nors karantino metu buvo pasikeitusi klausimyno atlikimo tvarka, kuomet viską teko atlikti nuotoliu, dabar viskas yra sugrįžę į senas vėžias.
„Klausimyną žmonės pildo atvykę pas mus į skyrių, kur teritorinės tarnybos specialistas jam pateikia klausimus. Žmogus į juos atsako ir darbuotojas atsakymus užfiksuoja. Po to žmogus su jais visais susipažįsta, patvirtina parašu, kad jis pateikė teisingą informaciją.
Čia labai svarbi ir žmogaus atsakomybė – pateikti tikslią informaciją apie tai, kiek, ko ir kaip jis gali. Dabar klausimyną pildome gyvai, bendraudami akis į akį. Karantino metu to padaryti negalėjome, todėl buvo priimti teisės aktų pakeitimai dėl nuotolinio klausimyno pildymo.
Dažniausiai tai atlikdavome telefonu. Dabar, kai karantinas ir ekstremali situacija šalyje yra atšauktos, žmonės vėl atvyksta pas mus ir pildo klausimyną teritoriniuose skyriuose gyvai.
Be to, jeigu žmogus dėl savo sveikatos būklės negali pas mus ateiti, jam tai padaryti yra sudėtinga, mes patys nuvykstame pas jį, kur jis tuo metu gyvena: ligoninėje, slaugos ar nuosavuose namuose“, – teigia Nomeda Pikelytė.