Automobilis „Mercedes-Benz“, važiavęs prieš eismą, rėžėsi į priešais važiavusį „BMW“, o šis kliudė pirmąja eismo juosta važiavusią „Škoda Octavia“. Šis kraupus incidentas pareikalavo dviejų gyvybių – žuvo „Mercedes-Benz“ ir „BMW“ vairavę vyrai, „Škodos“ keleivė gydosi ambulatoriškai.
Nedvejojama ir tuo, kad buvo viršytas leistinas greitis, paaiškėjo ir tai, kad avariją sukėlęs vairuotojas nė neturėjo teisės vairuoti. Kol kas laukiama kraujo tyrimo atsakymo dėl blaivumo.
Techninės visuomenės lygio dar nepasiekėme
Aiškėjančios įvykio detalės šiurpina ir kelia baimę – kai kurie prabyla apie tai, kad baisu sėsti už vairo, kiti kelia įvairias teorijas, kodėl įvyko nelaimė.
Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tol, kol nėra įrodymų, atsiranda vietos įvairioms sąmokslo teorijoms ir interpretacijoms.
„Yra žmonių, linkusių bet kokiam įvykiui priskirti sąmokslo teorijas, todėl, kad nepersonalizuotas blogis yra labai sunkiai suvokiamas. <...>
Jeigu visgi kalbėti apie tai, kad galbūt kažkas buvo išgėręs, apsvaigęs nuo narkotikų – tokios prielaidos tikėtinos, bet kad žmogus būtų sąmoningai organizavęs avariją, ši prielaida labai mažai tikėtina“, – kalbėjo G. Navaitis.
Paklaustas, kodėl žmonės ryžtasi sėsti už vairo apsvaigę ar nepasirinkti saugaus greičio, psichologas pastebi, kad visa tai slypi mūsų šaknyse:
„Mes dar nesame tikra techninė visuomenė, nors po truputį judame link to. Dar, sekdami tėvų ir senelių tradicijomis, esame nemenka dalimi kaimiška visuomenė.
Kaimiškoje visuomenėje šaunumas tame, kad mano bričkelė lekia greičiau už kitų, o techninėje visuomenėje – kad mano mašina atvažiuoja saugiau negu kitų. Šios gal net iš vaikystės ateinančios nuostatos kartais gali pasireikšti.“
Tokie įvykiai neabejotinai sukrečia visuomenę, gali sukelti nesaugumo jausmą, tačiau G. Navaitis pažymi, kad asmenys, kurie nėra susiję su eismo įvykiu – nepažįsta nukentėjusiųjų, nėra jų giminaičiai – greitai pamiršta tokias istorijas.
„Kažkokia procento dešimtoji dalis žmonių gali jausti ilgesnį poveikį, bet didžioji dalis žmonių per 3-5 dienas įvykį bus pamiršę, nes nauji įvykiai, naujos avarijos ar dar kas nors nukreips jų dėmesį“, – pažymi pašnekovas.
Nelaimės greitai pasimiršta
Vis tik, kai kurie asmenys ima jausti baimę sėsti už vairo, jaudinasi, kad kelyje gali įvykti nelaimė, tačiau tai dažnai būdinga tiems, kurie kasdienybėje susiduria su didesniu stresu.
„Nerimas dažniausiai yra įvairių stresorių apibendrintas rezultatas. Labai lengva įsivaizduoti ir suprasti, kad jeigu žmogaus gyvenimas yra sėkmingas, jeigu jis nepatiria didesnio nerimo, į šį įvykį jis reaguos kitaip, negu tas, kuris turi daugybę problemų ir patiria daug nerimo.
Stresas yra matuojamas balais, o balai sumuojami – tai atsakymas, kodėl kai kurie žmonės reaguoja jautriau. Jeigu streso lygis yra 70 balų ir pridedame 5 balus, iki pavojingo streso lygio lieka maždaug 15 balų.
Bet jeigu streso lygis yra 85 balai ir pridedame tuos pačius 5 balus, jis jau atsiduria labai pavojingoje zonoje“, – aiškino psichologas ir pridūrė, kad daugeliu atveju, po maždaug 5 dienų nelaimė pasimirš ir nerimas ženkliai sumažės.
Jis pastebi, kad visuomenėje paplitusios nuostatos pamažu keičiasi – saugumas tampa prioritetu. Tačiau dar reikės laiko, kad išsiugdytume nuostatą, kad saugus vairavimas yra prestižas, o lėkti nesilaikant taisyklių ir saugumo rekomendacijų – kvaila.
Kad viskas vyktų sklandžiau, G. Navaitis pabrėžia, kad naudingos įvairios akcijos, kurių metu pagiriami saugiai vairuojantys asmenys, nes jos daro teigiamą įtaką ir ragina vairuoti atsakingiau.
Svarbus kiekvieno indėlis
Padėti apsisaugoti nuo panašių nelaimių galime ir mes patys – svarbu netoleruoti neatsakingo vairavimo. Pavyzdžiui, įsivaizduokite – kas nors jums pasigiria, kad nesilaikydamas taisyklių ir saugaus greičio greitai atlėks iš kito miesto.
Čia svarbi kito žmogaus reakcija: geriausia sudrausminti ir pasakyti, kad toks elgesys yra kvailas. Tokiu atveju, žmogus bent jau nebesigirs tokiais savo veiksmais, o laikui bėgant galimai ir nustos taip elgtis:
„Tam tikra prasme, nuo kiekvieno iš mūsų nors truputėlį priklauso saugumas. Sakysime, važiuojate su draugu, kuris klykauja, kad tuoj aplenks priekyje važiuojantį automobilį ir išdidžiai jį aplenkia. O kam?
Svarbu tai, kaip keleivis sureaguos – gali sureaguoti, koks šaunus, arba sakyti – kvailai elgiesi. Šitą, manyčiau, reikia dažniau mums visiems pasakyti.“
Džiugu tai, kad tam tikri pokyčiai jau pastebimi. Štai, jau nebesigirdi anksčiau plačiai naudoto termino „kelių erelis“ – jį vis dažniau keičia terminas „kelių gaidelis“, pabrėžiantis neatsakingo vairavimo blogį.
„Pokyčiai vyksta, bet neturėtume manyti, kad jie, kaip ir kiti pokyčiai, įvyks per vieną dieną ir labai staigiai“, – pridūrė psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis.
