Mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius bei didėjančios bedarbių gretos Šiauliuose liudija apie darbo rinką ištikusią krizę. Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė sako, kad krizę pajuto dar šių metų vasarį, nors politikai apie ją kalba nenoriai. Prognozuojama, kad tokio nuosmukio, koks buvo prieš 10 metų, pavyks išvengti, tačiau krizė Šiaulius jau pasiekė.
Tik 138 laisvos darbo vietos
Pernai Šiauliuose nedarbo lygis siekė 3 procentus, šiemet liepos pirmąją - 3,6 procento. Palyginti su 2006-aisias, nedarbas išaugo daugiau nei dvigubai, nes tuomet nedarbo lygis siekė vos 1,5 proceto. Anot G. Kuprevičienės, Šiaulių rajone situacija geresnė - čia nedarbas net sumažėjo. Situaciją rajone gerina įvairios kaimo žmonių įdarbinimo, užimtumo programos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį besiregistruojančių bedarbių Šiauliuose padaugėjo ketvirtadaliu - įregistruoti 4318. Šis skaičius - tūkstančiu didesnis, nei buvo besiregistruojančiųjų pernai. G. Kuprevičienės teigimu, bedarbių gretas ypač papildė grupiniai darbuotojų atleidimai iš kai kurių Šiauliuose veikiančių įmonių - AB „Venta“, UAB „Maxima“, AB „Specializuotas transportas“.
Anot pašnekovės, sunkiausia po tokių atleidimų įsidarbinti moterims, kurioms per 50 metų ar kurios dirbo specifinį darbą. Šias moteris bandoma perkvalifikuoti, tačiau vis tiek įsidarbinti joms sudėtinga. Dar didesnio bedarbių antplūdžio G. Kuprevičienė tikisi lapkričio mėnesį, kuomet iš vasaros darbų užsienyje grįš emigrantai.
Darbo vietų pasiūla šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, sumažėjo 16,3 procento. Šie skaičiai darbo ieškančių žmonių išties neguodžia. Dar grėsmingiau skamba tai, kad šiuo metu Šiaulių darbo biržoje laisvos tėra 238 laisvos darbo vietos. Tačiau net šimtas jų - tolimųjų reisų vairuotojams, tad realiai Šiauliuose ieškoma 138 darbininkų. Liepos 1 dieną Šiaulių darbo biržoje buvo įregistruoti 4257 darbo ieškantys asmenys, t. y. 430 daugiau nei pernai liepos pirmąją.
G. Kuprevičienė sako, kad šiuo metu per dieną įregistruojama apie trisdešimt bedarbių, tiek pat yra įdarbinama, todėl laisvų vietų ir neatsiranda. Šiaulių darbo birža imasi papildomų priemonių - bedarbius siunčia į mokymus, kursus. Per pirmąjį šių metų pusmetį į aktyvias darbo rinkos politikos priemones buvo nukreipta 555 asmenų. Po kursų apie 70 procentų bedarbių įsidarbina per tris mėnesius. Ilgalaikių bedarbių Šiaulių darbo biržoje yra apie 5 proc.
Vyrų įdarbinama mažiau, moterų - daugiau
Šiemet Šiauliuose pagausėjo bedarbių vyrų gretos. G. Kuprevičienė sako, kad vyrai atleidžiami iš statybos įmonių, nes Šiauliuose sumažėjo statybų, taip pat iš medžio apdailos pramonės, kadangi lėtėja jos tempai, mažėja apimtys - baldų poreikis yra gerokai sumažėjęs. Vyrai atleidžiami ir iš metalo apdirbimo pramonės.
Liūdna tendencija - šiais metais pakilo jaunimo nedarbo lygis. Jeigu pernai jaunimo nedarbo lygis siekė 2,2 procento, tai šiemet - 3,5. Šiuos rodiklius galbūt šiek tiek pakėlė tai, kad birželio pabaigoje į darbo biržą kreipėsi absolventai.
Tačiau Šiauliuose sumažėjo moterų nedarbo lygis. Apskritai moterų užimtumas Šiauliuose siekia net 70 procentų. G. Kuprevičienė sako, kad, ko gero, moterų darbas yra paklausus dėl mūsų mieste augančio aptarnavimo sektoriaus. Aptarnavimo sferos darbuotojų poreikis dar labiau išaugs lapkričio-gruodžio mėnesiais, kuomet atsidarys „Akropolis“. Darbo biržos vadovė mano, kad į šią darbo vietą birža siūlys darbo ieškančias moteris iš pietinio miesto rajono, kad į darbą nereikėtų važinėti, be to, didžiuosiuose prekybos centruose ilgos darbo valandos. Nors Šiauliuose yra nemažai skeptikų, kad mieste per daug prekybos centrų, bet jie sukūrė daug darbo vietų, ypač moterims.
G. Kuprevičienė sako, jog Šiaulių įmonėms pajutus krizę pasijuto darbuotojų kaita. Tačiau, anot darbo rinką išmanančios moters, darbdaviai turėtų elgtis apdairiau ir darbuotojų nekeisti. „Geriau palikti senus darbuotojus, nei priimti naujus, kuriuos dar reikia apmokyti“, - mano G. Kuprevičienė. Vadovė pasakoja, kad darbdaviai dalį darbuotojų atleidžia ir kylant minimaliam darbo užmokesčiui, be to, darbuotojams keliama daugiau reikalavimų.
Anot G. Kuprevičienės, darbdaviai Šiauliuose siūlo įvairių dydžių atlyginimus, tačiau net 60 procentų darbdavių mieste moka minimalią algą, ypač tiems darbuotojams, kurie dirba aptarnavimo sferoje. Gamybinės organizacijos (siuvimo, mezgimo, statybos įmonės) moka daugiau - 1,5-2 tūkstančius litų.
„Didžiausia problema ta, kad jau trečius metus iš eilės Šiaulių darbo birža nepatenkina tolimųjų reisų vairuotojų poreikio. Šiaulių įmonės juos įdarbina iš Ukrainos, Baltarusijos. Ir dabar yra išduota 160 leidimų įdarbinti iš užsienio. Šiaulių siuvimo įmonėse dirba moterų iš Kinijos, nes mūsų miesto moterims šis darbas atrodo per sunkus“, - apie darbo rinkos niuansus pasakoja G. Kuprevičienė.
Nedarbas Šiauliuose sieks keturis procentus
Šiaulių darbo biržos vadovė spėja, kad esant mažai laisvų darbo vietų susidarys eilės „už įmonės vartų“, t. y. darbdaviai darbuotojus rinksis iš būrio. Gali būti, kad pasirinkimas bus toks didelis, jog darbdavys vieną darbuotoją rinksis iš dvidešimties. „Bandysime žmones kuo geriau parengti būsimam susitikimui su darbdaviu. Tačiau mūsų žmonės labai kuklūs. Jeigu paklausi, kokios yra jo gerosios savybės, darbuotojas greičiau pasako blogąsias“, - pasakoja G. Kuprevičienė. Problemų dėl pasitikėjimo savimi ir motyvacijos, anot Šiaulių darbo biržos vadovės, nekyla tik aukštųjų mokyklų absolventams. Jie drąsūs ir žino, ko nori. Tačiau baigusieji profesinio rengimo centrus tokiu veržlumu pasigirti negali.
Paklausūs specialistai, kaip ir anksčiau, yra pardavimo vadybininkai, administratoriai, buhalteriai, apskaitininkai, statybos inžinieriai. Darbo rinkai Šiauliuose reikalingi ir kvalifikuoti darbininkai: apdailininkai, virėjai, vairuotojai ekspeditoriai, padavėjai, siuvėjai, staliai staklininkai.
G. Kuprevičienė sako, kad mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius (šį pusmetį jų užregistruota beveik dviem tūkstančiais mažiau), didėjantis bedarbių skaičius (šį pusmetį jis padidėjo 0,6 proc.) liudija miestą ištikusią krizę, kurią darbo birža jaučia jau nuo vasario. „Ją jaučiame ir ji dar bus“, - sako G. Kuprevičienė. Gal politikai apie tai ir nekalba, bet taip yra. „Bet tokių pasekmių, kokios buvo prieš 10 metų, jau nebus - esame išėję mokyklą. Tačiau žmogui tai bus didelė trauma. Juolab kad kainos tik auga“, - sako pašnekovė.
Teigiamų prognozių Šiaulių darbo biržos vadovė nežada. Nors buvo prognozuota, kad per kitus tris mėnesius nedarbo lygis Šiauliuose pasieks 3,6 procento, G. Kuprevičienė sako, kad nedarbas mūsų mieste augs ir iki 4 procentų. „Tačiau bedarbių miestu jau nebebūsime. Panevėžio situacija kur kas blogesnė“, - pasidžiaugia vadovė. Anot jos, nedarbas iki 5 procentų dar nėra labai baisu, bet situaciją reikia analizuoti, ieškoti sprendinių, kalbėti su miesto valdžia.
Modesta JURGAITYTĖ
