Pirmasis Supermėnulis bus matomas antradienį, 2.32 minutės, todėl Europos, Jungtinės Karalystės, Afrikos ir Artimųjų Rytų gyventojai galės stebėti, kaip nakties dangų nušviečia įspūdingo dydžio Mėnulis. Kaip apskaičiavo buvęs NASA astronomas Fredas Espenakas, tuo metu jis nuo Žemės bus nutolęs maždaug 357 530 km atstumu.
Supermėnulis dėl priartėjimo prie Žemės paprastai atrodo ryškesnis ir didesnis nei per įprastą pilnatį, nors plika akimi tai ne visada pastebima, rašo CNN.
Šią savaitę vyksianti pilnatis dar vadinama Eršketų Mėnuliu, nes, kaip rašo „The Old Farmer’s Almanac“, ji pakyla maždaug tuo pat metu, kai Didžiuosiuose ežeruose galima lengvai sugauti šias žuvis.
Pamatyti pavyksta retai
Vėliau, rugpjūčio 30 d., pilnatis bus dar įspūdingesnė, nes Mėnulis bus arčiausiai mūsų planetos esančiame taške, nutolęs maždaug 357 344 km atstumu. Tai bus įspūdingas Mėlynasis Supermėnulis.
Mėlynuoju Mėnuliu paprastai vadinama antroji pilnatis, įvykstanti per tą patį kalendorinį mėnesį, o tai paprastai nutinka tik kartą per dvejus su puse metų. Pavyzdžiui, paskutinį kartą Mėlynasis Supermėnulis buvo matomas 2022 m. spalį.
Remiantis duomenimis, rugpjūčio 30 d. patekėsinatis Supermėnulis savo piką pasieks 21.36 val. Dangaus kūnas bus matomas ir rugpjūčio 31 d. naktį, jei leis oro sąlygos.
Tačiau atkreipkite dėmesį: nepaisant pavadinimo, jis nebus mėlynas. Šis terminas kilo iš 16 a. posakio, kuriame Mėlynasis Mėnulis reiškė kažką, kas niekada arba labai retai matoma.
Mėnulio pilnatis įvyksta tada, kai artimesnę Mėnulio pusę visiškai apšviečia Saulė, dažniausiai tai nutinka kartą per mėnesį. O Supermėnulį pavyksta išvysti daug rečiau.
Taip nutinka todėl, kad Mėnulis aplink Žemę nekeliauja visiškai tobulu ratu. Mėnulio kelias yra labiau ovalo formos, todėl esant tam tikruose elipsės taškuose Mėnulis priartėja prie žemės. NASA duomenimis, atstumas tarp Žemės ir Mėnulio gali būti maždaug 42,2 tūkst. km.
