Įspūdingais kadrais pasidalinęs Kęstutis ne tik nufotografavo, bet ir nufilmavo šį stulbinantį gamtos reginį, kurį pastebėjo virš Kuršių marių liepos 19 dieną, apie 10 valandą.
Nuotrauka savo paskyroje taip pat pasidalino „Orai ir klimatas Lietuvoje“, kurie paaiškino, kodėl susidarė toks reiškinys:
„Štai toks juodas piltuvas šiandien užfiksuotas virš Kuršių marių apie 10 val. Iš vandens purslų galima pasakyti, kad piltuvas nusileido iki pat vandens paviršiaus ir vėjo greitis jame gali siekti iki 28 m/s. Tiek tikrai užtenka apversti nedidelėms valtims.
Viesului palankios sąlygos susidarė kai ant įšilusio vandens užslinko vėsesnė oro masė. Tokių vaizdų šiandien gali pasitaikyti ir daugiau. Galbūt ir jūs ką nors užfiksavote?“
Šiltojo laikotarpio reiškinys
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas aiškino, kad vasarą oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalinga šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu. Vasarą ilgai kaitina saulė, vyksta konvekcija, todėl susidaro viesulai“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas jam susiformavus – jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Viesulo piltuvui nusileidus iki žemės paviršiaus, padaroma nemenka žala, tačiau dažnai susidaro tik viesulo užuomazgos, kurios žemės nepasiekia.
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto, bet tokių nuotraukų kone kiekvienais metais galima pamatyti. Dabar ir galimybės leidžia, mobilūs telefonai, pakankamai geros kokybės nuotraukos“, – kalbėjo specialistas.