Socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ nuotrauka pasidalinusi moteris nurodė, kad kvapą gniaužiantį vaizdą užfiksavo liepos 22 dieną, šeštadienį, apie 16 valandą.
Nuotrauka taip pat pasidalino „Orai ir klimatas Lietuvoje“, kurie rašė:
„Šeštadienio pavakarėje virš Baltijos jūros ties Nida bandė formuotis dar vienas vandens viesulas. Sprendžiant pagal nuotraukas, žemės jis nepasiekė, nes nematyti vandens purslų.
Galbūt ir jūs matėte dangaus siurblį. Pasidalinkite savo nuotraukomis ir/ar pastebėjimais.“
Vandens viesulai – jau ne naujiena pajūryje ar pamaryje poilsiaujantiems lietuviams. Prieš maždaug savaitę virš Kuršių marių buvo užfiksuotas dar vienas viesulas. Tąkart jis, panašu, pasiekė vandens paviršių, nes buvo matyti vandens purslai.
Šiltajam laikotarpiui įprastas reginys
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas aiškino, kad vasarą oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalinga šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas jam susiformavus – jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Viesulo piltuvui nusileidus iki žemės paviršiaus, padaroma nemenka žala, tačiau dažnai susidaro tik viesulo užuomazgos, kurios žemės nepasiekia:
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto, bet tokių nuotraukų kone kiekvienais metais galima pamatyti. Dabar ir galimybės leidžia, mobilūs telefonai, pakankamai geros kokybės nuotraukos“, – kalbėjo specialistas.
