Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Pasakojama, kad šv. Liucija (lot. „šviesa“) savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną.
Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo.
Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.
Stebėkite šiuos ženklus
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt etnologas, profesorius Libertas Klimka papasakojo, kuo ši diena ypatinga ir išskirtinė bei kokie vyravo orų spėjimai.
Kiekviena diena nuo gruodžio 13-osios atitinka būsimą kitų metų mėnesį. Pavyzdžiui, pagal gruodžio 13 d. orus galima nuspėti būsimus sausio orus, pagal 14 d. – vasario ir t. t. Anot L. Klimkos, svarbu stebėti, kuri dienos pusės saulėta, o kurią iškrinta krituliai.
„Jeigu pirmoje dienos pusėje saulutė, tai reiškia, kad mėnesio pirmoji pusė bus graži. Jeigu popiet apsiniaukė, pradėjo snigti, tai reiškia, kad mėnesio antroji pusė su pūgomis, su krituliais, o vasaros mėnesiais – su lietumi. Svarbu, ar saulė pasirodo, ar properšos yra danguje tarp debesų“, – pasakojo L. Klimka.
Nors etnologas pripažįsta, kad mokslinio pagrindo tokiam papročiui nėra, jis pats kelerius metus atidžiai stebėjo gruodžio antros pusės orą.
„Aš, aišku, ne tiek daug tų stebėjimų dariau, bet keletą metų užsirašinėjau ir žiūriu, kad man taip pavykdavo gerai atostogas pasiimti“, – juokėsi L. Klimka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
