Paaiškėjo, kokie orai laukia žiemą: štai kada galima tikėtis sniego

Naujienų portalui tv3.lt etnologas Libertas Klimka papasakojo plačiau apie šią dieną ir atskleidė, kokių orų tikėtis greitu metu.

Šv. Martyno diena senovėje

„Šv. Martynas buvo laikomas paskutine rudens švente. Tai buvo laikotarpis, kai baigdavosi ganiavos sezonas ir kaimo gyvenimas pereidavo į žiemą“, – teigia etnologas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jau aišku, ar į Lietuvą dar sugrįš šilti orai: parodė pati gamta

Jau žino, kokie orai laukia mūsų: paaiškėjo, ar bus bobų vasara

Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino, koks bus ruduo: pasakė visiems

Šv. Martyno diena, dažnai prasidėjus šalčiams ir sniegui, būdavo paskutinė galimybė užbaigti lauko darbus ir pasiruošti žiemai.

Kaime ši diena buvo labai reikšminga daugeliu aspektų. Tai buvo metas, kai baigdavosi mokslo metai ir prasidėdavo nauji – vaikai eidavo į mokyklą.

Kaip pastebi L. Klimka, šv. Martynas buvo ir svarbus atlyginimo laikas amatininkams, kalviams, kirpėjams, kurie būdavo apdovanojami už atliktus darbus ir gaudavo savo užmokestį. Tuo pačiu metu kaimo žmonės dažnai išsirinkdavo seniūną, kuris būtų atsakingas už kaimo reikalus.

Šv. Martyno diena kaime taip pat buvo siejama su vaikų apeigomis. Kaip pasakoja L. Klimka, senovėje ši diena buvo susijusi su religiniais papročiais, kai ožys būdavo aukojamas dievams, tačiau, laikui bėgant, šie papročiai virto žaismingais vaikų žaidimais.

„Vaikai, baigę ganiavą, imdavo ožį ir vesdavo aplink baltą beržą, tris kartus, laikydamiesi saulės ėjimo krypties“, – sako etnologas.

Šios apeigos buvo skirtos simboliškai užbaigti ganiavą, nes tik tada, kai pasnigdavo ir nebelikdavo žolės, buvo laikoma, kad gali prasidėti tikroji žiema.

Vaikai šiose apeigose dalyvaudavo su dainomis ir žaidimais, o vienas iš jų, pramiegojęs vasarą, turėdavo eiti paskui ožį, laikydamas jo uodegą.

„Šios apeigos atspindi senovinius papročius, kai ožys buvo aukojamas dievams, o žaidimai ir apeigos šiandien tapo linksmais vaikų žaidimais“, – aiškina L. Klimka.

Taigi, šv. Martyno diena buvo ne tik laiko, bet ir gamtos pokyčių bei žiemos laukimo ženklas.

Kokie orai mūsų laukia?

Šv. Martyno diena taip pat buvo laikoma svarbia diena, norint spėti, kokia bus žiema.

„Jei šiandien būtų pašalę ir balos užsitraukusios ledu, kaime sakytų, kad Kalėdos bus ant vandens“, – pasakoja L. Klimka.

Tai reiškė, kad Kalėdos bus šlapios, lietingos, tačiau jei oras būtų šiltesnis, tai reikštų, kad Kalėdos bus su sniegu.

„Jei Martynas šaltas, tai Kalėdos bus su bradu (šlapia), jei Martynas šiltas, tai Kalėdos bus sniegingos“, – tikina etnologas.

Tokie orų spėjimai buvo labai svarbūs kaimo žmonėms, nes jie dažnai nustatydavo, kaip reikės ruoštis žiemai, kokie darbai laukia ir kaip bus su derliumi.

Paklaustas apie tai, kada galėtume tikėtis pirmojo sniego, etnologas teigia, kad pirmąjį sniegą sunku prognozuoti:

„Norint tiksliai prognozuoti, reikia atidžiai stebėti gamtos požymius ir orus, tačiau šiandien, remiantis šiltu oru, galima tikėtis, kad Kalėdos bus šaltesnės nei dabar.“

Jis priduria, kad tradicija rodo, kad jei iki šv. Martyno dienos oras buvo šiltas, tikėtina, kad žiema bus šaltoka ir su sniegu.

Pasak L. Klimkos, šv. Martyno diena ir jos papročiai vis dar išlieka svarbūs kaimo gyvenime, tačiau ir šiandien mes galime stebėti, kaip orų spėjimai vis dar gyvuoja tarp žmonių. Net ir klimato kaitos atveju, šios senovinės tradicijos ir spėjimai atspindi žmonių ryšį su gamta.

Pagal šv. Martyno dienos tradicijas, žiemos pradžia ir pirmasis sniegas dažnai buvo siejami su šiuo laikotarpiu. Kadangi šv. Martyno diena buvo laikoma perėjimu iš rudens į žiemą, galime tikėtis, kad pirmas sniegas gali pasirodyti artimiausiu metu.

Jei oras išliks šiltas, pirmas sniegas galėtų būti vėlesnis nei įprasta, tačiau tikėtina, kad sniegas iškris artėjant Kalėdoms, ypač jei šiltas oras užsitęs.

Tad, remiantis šiais etnologiniais pastebėjimais ir orų spėjimais, pirmasis sniegas gali pasirodyti netrukus, o Kalėdų šventės taip pat gali atnešti sniego gausą, kaip tai dažnai būdavo prognozuojama šv. Martyno dieną.