Įdomu tai, kad pagal sodininkų kalendorių šią dieną pjūties sezonas pasibaigdavo, tačiau prasidėdavo žiemkenčių sėjimo laikas.
Apie tai, kuo ypatinga ši diena ir ką galima iš dabartinių gamtos ženklų pasakyti apie rudens orus, papasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Legenda apie šv. Roką
Etnologas pasakojo, kad ši diena anuomet būdavo labai svarbi. Jos principas būdavo ganėtinai panašus į Žolinės šventės principą – atsidėkojama dievams už tai, ką suteikė per metus.
Dėl tokios progos Palangoje iki šiol vyksta padėkai už derlių skirti šv. Roko atlaidai. O L. Klimka atskleidė, kad ši asmenybė – tikrai neeilinė ir nešanti svarbią žinutę visiems.
„Šv. Rokas buvo viduramžių žmogus, kuris pasiaukodamas padėdavo sergantiems žmonėms. Vėliau jis pats susirgo maru, dėl ko skulptūrėlėse yra vaizduojamas rodantis į savo kojos žaizdą – juodą dėmę, „užsitarnautą“ maro metu.
Jis būtų numiręs, mat negalėjo pasirūpinti savo maistu, tačiau kadangi buvo piligrimas, keliaudavo su šuniuku, tai augintinis ėmė šv. Roką globoti. Šuniukas jam iš turgaus vis pagrobęs atnešdavo mažus duonos kepaliukus, dėl to šalia šventojo skulptūrėlės visuomet yra vaizduojamas šunelis, kuris dantyse įsikandęs laiko duonelę“, – legenda dalijosi L. Klimka.
Pašnekovo teigimu, ši legenda piešia artimą žmogaus ir gyvūno santykį ir moko žmogų gerbti ir mylėti augintinį. Pasak legendos, su gyvūnais reikia sugyventi, o tai galima matyti dažnai Žemaitijos krašte išvystamose skulptūrėlėse ar koplytstulpiuose.
Kova už tikėjimą
Istoriškai L. Klimka taip pat pateikė įdomių faktų, jog XIX amžiuje Kęstaičių bažnytkaimyje įvyko vietinių žmonių kova už savo tikėjimo teises prieš Rusijos imperiją.
Etnologas pasakojo, kad tuo metu bažnytkaimyje buvo sunaikintas krikščionių katalikų vienuolynas ir mėginta bažnyčią paversti cerkve, tačiau žmonės plikomis rankomis stojo ginti savo tikėjimo.
„Tai buvo pirmoji tokia akcija, kurios metu dvasiškai ir visaip kitaip buvo pasipriešinta rusifikacijai. Visas šis įvykis vyko dar prieš Kražių įvykį“, – pasakojo pašnekovas.
Nors žmonės ir stojosi ginti bažnyčios, tačiau gana greitai juos išvaikė carinės Rusijos kariuomenė, kuri į pagalbą pasikvietė kazokus.
Visgi, pats įvykis rodo, kad žmonėms jų teisė į tikėjimą buvo labai svarbi ir jie visi susibūrė vedini vieno tikslo – melstis ir garbinti dievą nieko nedraudžiami.
Ką rodo gamtos ženklai?
Dar vienas aspektas, kurį palietė etnologas, – artėjantys orai. L. Klimka pasakojo, kad jau pastebi gamtos ženklų, kurie liudija apie ankstyvo rudens pasirodymą.
Vienas iš jų turėtų būti pastebėtas tik per šv. Baltramiejaus dieną, rugpjūčio 24-ąją. Tuo metu turėtų išskristi gandrai, tačiau jų susibūrimo požymiai matomi jau dabar.
„Kai kur šiemet gandrai jau pradėjo būriuotis. Nors šiuo metu labai šiltas oras, bet dienos trukmė 2,5 valandos yra trumpesnė, dėl to gandrai labiau reaguoja ne į šilumą, o į dienos ilgumą.
Jie šiuo metu renkasi į būrius, patikrina jaunimą, ar jauni gandriukai pajėgūs skristi. Tad, galima sakyti, kad jie jau ruošiasi skristi“, – prognozavo etnologas.
Paklaustas apie tai, kokio galima tikėtis rudens, L. Klimka atsakė mįslingai. Jis svarstė, jog nors šiuo metu yra pastebimos didelės orų permainos, veikiamos saulės aktyvumo, Šiaurės pašvaisčių, Žemės magnetinio lauko mažėjimo ir kitų veiksnių, tačiau ruduo gali būti visai kitoks.
„Iš tiesų, labai sunku atspėti orus, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad rugsėjį nebus tokie permainingi orai. Galima tikėtis ramesnių laikų, kai šiek tiek nusistovės oro temperatūra ir nebebus tokių kardinalių pokyčių.“
Anot etnologo, tikslesnių prognozių galima tikėtis per šv. Baltramiejaus dieną. Tuo metu ženklai parodo, kas laukia rudens seozą.
Š....malimas
