1872-aisiais vieną tokių dvynių gimdymą „Medical Times and Gazette“ aprašęs anglų gydytojas Wasdale’as Watsonas be didesnių skrupulų mažylius pavadino pasaulį išvydusiais „monstrais dvyniais“.
Siamo dvynių likimas domino geriausius tuometinius medicinos specialistus. Čikagos universiteto leidžiamas žurnalas 1891-aisiais aprašė Rosos ir Josefos Blazekų atvejį „The American Naturalist“. Publikacijos pavadinimas – „Monstrės dvynės Rosa-Josepha Blazek“.
Vienas kūnas
Mergaitės gimė 1878-aisiais Bohemijoje, čekų valstiečių šeimoje. Nepaisant identiškos išvaizdos, jos abi buvo visiškai skirtingo charakterio. Nežabota energija pasižymėjo Rosa, o Josefa, atvirkščiai, buvo ramesnė. Nepaisant to, tarpusavyje jos abi puikiai sutarė.
Medikai, stebėję mergaites, pareiškė, kad jų vystymasis niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Tačiau Siamo dvynės „gyveno“ savo atskirus gyvenimus. Pavyzdžiui, jeigu viena jų miegojo, kita galėjo išlikti budri. Abi turėjo savo mėgstamus patiekalus, o valgyti galėjo skirtingu laiku. Vaikščiojo jos taip pat pasikeisdamos. Viena nešdavo kitą, tuo metu antroji dvynė tiesiog atitinkamai statydavo kojas.
Kuomet Rosai ir Josefai suėjo 13 metų, tėvai nuvežė dukras į Paryžių, kad parodytų jas prancūzų specialistams.
Po gydytojų apžiūros paaiškėjo, kad dvynių atskirti neįmanoma. Mergaitės turėjo suaugusį stuburą. Kiekviena jų turėjo savo širdį ir plaučius, tačiau skrandis ir išoriniai lytiniai organai buvo „bendri“. Medikų tvirtinimu, jos turėjo atskiras gimdas.
Sėkmė Paryžiuje
Paryžiuje netruko pasklisti naujiena apie neįprastas mergaites. Jas nuspręsta parodyti viešumoje. Tuo labiau, kad ir anksčiau jos jau dalyvavo pasirodymuose įvairiose mugėse.
Rosa ir Josefa mokėjo puikiai šokti. Seserys lengvai šoko valsą su partneriais, nepaisant to, kad Josefos dešinioji koja buvo gerokai trumpesnė už kairiąją. Maža to, talentingos mergaitės išmoko groti įvairiais muzikos instrumentais.
Paryžiuje seseris į savo globą perėmė vienas vietos vadybininkas. Jos rengdavo pasirodymus nedideliame teatre, kur nuolat rinkdavosi minios paryžiečių.
1893-iaisiais mergaitės atvyko į Ameriką. Tokio dėmesio kaip Europoje, jos ten nesulaukė. Todėl grįžo atgal ir pradėjo turne po visą žemyną.
Mįslingas vaiko tėvas
Mergaitės paaugo ir pradėjo rodyti susidomėjimą vyrais. Tiksliau viena iš seserų – drąsesnioji Rosa, kuri buvo aktyvesnė nuo pat gimimo. 1909-aisiais buvo paskelbta sensacinga naujiena – 31-erių Rosa yra nėščia! Kas tapo vaiko tėvu, taip ir neišaiškėjo. Sklido gandai, kad tai galėjo būti jų vadybininkas.
Gimdė Rosa slapta Prahoje. Pasaulį išvydo visiškai sveikas berniukas. Rosa jį pavadino Franzu, tariamai tėvo garbei, kurio niekas niekada nematė. Abi sesės maitino berniuką savo pienu.
Praėjus 3 metams dvynės grįžo ant scenos, tačiau jau ne vienos. Kartu pasiėmė ir Franzą. Šou vadinosi „Dvi vieno sūnaus motinos“. Josefina netgi susirado gerbėją, su kuriuo buvo susižadėjusi. Tačiau vestuvės taip ir neįvyko, nes jos mylimasis mirė nuo apendicito sukeltų komplikacijų.
Liūdna istorijos pabaiga
Merginos nusprendė dar sykį užkariauti Ameriką, tačiau ir šįsyk nepavyko. Po kelių mėnesių nuo atvykimo į šalį Rosa susirgo gripu. Kuomet ji pradėjo sveikti, Josefinai pasireiškė skausmai pilve. Specialistai ilgai negalėjo nustatyti priežasties, moterį ištiko koma.
Gydytojai pradėjo svarstyti apie priverstinį dviejų moterų atskyrimą, to pradėjo reikalauti ir dvynių brolis. Skelbiama, kad jis tokiu būdu tikėjosi paveldėti savo seserų turtus. Tačiau medikai taip ir nespėjo sutarti dėl operacijos. 1922-ųjų pavasarį mirė Josefa, o po 12 minučių užgeso ir Rosos gyvybė.
Mirus dvynėms paaiškėjo, kad jų turtai visai nebuvo milžiniški, kaip tikėjosi giminės. Viso sukaupto turto vertė – 400 JAV dolerių.
