Įdomu tai, kad ir žaidimų kūrimas Lietuvoje vis populiarėja, o savo sukuriama verte patenka net į Europos šalių TOP 10-tuką.
Kasmet auga ir žaidimų industrijoje dirbančių žmonių atlyginimai, gerokai viršijantys vidutinę algą Lietuvoje.
Žaidimų populiarumas – kiek lietuvių tuo užsiima?
Anot Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos Projektų vadovo Ričardo Jaščemsko, vertinant bendrą Europos vidurkį pagal „Video Games Europe“ tyrimus, žaidimus žaidžia daugiau nei 50 proc. 6–64 m. amžiaus gyventojų.
„Vidutinis žaidėjo amžius gali nustebinti industrijos nesekančius žmones – 31 metai. Tad žaidimai tikrai nebėra skirti tik vaikams. Didelės įtakos turėjo pandeminiai metai, kuomet šis užsiėmimas labai išpopuliarėjo.
Nepaisant popandeminio sumažėjimo, bendra tendencija išlieka – žaidimai vis populiarėja tarp įvairių amžiaus grupių“, – komentavo R. Jaščemskas.
Jis pripažino, kad tikslius žaidėjų skaičius yra ganėtinai sudėtinga išskirti, ypač vertinant mobilias platformas – juk beveik pas kiekvieną išmanųjį telefoną turintį žmogų yra įrašytas koks nors žaidimas, nors didžioji dauguma savęs nepriskiria žaidėjams.
Vis tik pašnekovas paminėjo, kad kaip orientaciją galima naudoti populiariausios kompiuteriniams žaidimams skirtos platformos „Steam“ populiarumą:
„Pagal „World Population Review“ šaltinį, Lietuvoje yra 235 tūkst. šios platformos naudotojų.“
Kiek lietuviai išleidžia pinigų žaidimams?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pastaruosius 6 metus žaidimų bendrovėms lietuviai kasmet išleido nuo 3,6 mln. iki 18,6 mln. eurų, kas būtų po 1,3–6,5 euro nuo kiekvieno gyventojo kiekvienais metais.
Žaidimų bendrovėms mokami pinigai kasmet didėjo: jeigu 2019 m. lietuviai žaidimams išleido 3,6 mln. eurų, tai 2020 m. jau buvo 7,8 mln. eurų, 2021 m. – 9,2 mln., 2022 m. – 15,3 mln., o 2023 m. – jau net 18,6 mln. eurų.
Vis tik 2024 metais, nors jie dar ir nesibaigė, suma yra daug mažesnė ir siekia tik 8,3 mln. eurų.
Iš viso per šiuos 6 metus lietuviai žaidimams išleido 62,8 mln. eurų, taigi išeitų, kad kiekvienas gyventojas žaidimams išleido po maždaug 22 eurus (laikant, kad Lietuvoje yra 2,9 mln. gyventojų).
Vis tik šie duomenys nėra baigtiniai, kadangi VMI informaciją apie lietuvių išleidžiamus pinigus sužino tik iš Europos Sąjungos (ES) prekybos platformų, kurios naudojasi vieno langelio schema OSS (angl. One Stop Shop).
Inspekcijos aiškinimu, OSS – tai sistema, kuri leidžia pardavėjams, parduodantiems pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinamas prekes ar paslaugas kitoje valstybėje narėje, PVM mokėjimo prievoles įvykdyti paprasčiau.
„Naudojantis šia sistema PVM mokėtojai gali registruotis, deklaruoti ir mokėti PVM tik vienoje valstybėje narėje, nepaisant to, kad parduoda prekes keliose ES valstybėse.
Vis tik OSS naudojimas nėra būtinas. Asmuo gali pasirinkti, ar atitinkamas prievoles vykdyti paprasčiau, naudojant OSS, ar rinktis standartinį prievolių vykdymo būdą – registravimą PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse“, – nurodė VMI atstovai.
Taigi VMI gali matyti, kiek būtent OSS dalyviai deklaravo Lietuvai mokėtino PVM, o iš jo ir galima suskaičiuoti, kiek apytiksliai pinigų žaidimų įmonės gavo iš Lietuvos gyventojų.
Žaidimų kūrėjų atlyginimai
Įvertinęs kelių šaltinių („Statista“, „Newzoo“) vidurkį R. Jaščemskas skaičiavo, kad per metus lietuviai žaidimams išleidžia apie 50–60 mln. eurų.
Ir pridūrė, kad Lietuvoje iš žaidimų uždirbame dar daugiau, nei jiems išleidžiame.
Jis pastebi, kad kasmet yra jaučiamas vis didesnis susidomėjimas žaidimų kūrimu, nes atsiranda vis daugiau naujų mažų studijų ar pavienių žaidimų kūrėjų, norinčių išbandyti šią sritį:
„Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojame daugiau kaip 110 kompanijų ar vadinamų „solo“ kūrėjų, dirbančių žaidimų industrijoje. Šis aktyvių industrijos kūrėjų skaičius pastaraisiais metais kasmet auga po maždaug 10 proc.“
Pašnekovas paminėjo, kad per pastaruosius kelerius metus žaidimų industrijoje Lietuvoje ženkliai didėjo ir atlyginimas.
Jei prieš kelerius metus vidurkis buvo 2,9 tūkst. eurų (į rankas – apie 1,8 tūkst. eurų), tai šiemet – jau 3,6 tūkst. eurų (į rankas – apie 2,2 tūkst. eurų).
Geriausi lietuvių sukurti vaizdo žaidimai
R. Jaščemskas skaičiuoja, kad vidutiniškai per metus Lietuvoje sukuriama ir išleidžiama apie 30–40 žaidimų ir šis skaičius išlieka gana stabilus: „Porą metų stebime tendenciją, kad mažėja anksčiau dominavusių naujų mobiliųjų žaidimų.
Didėja kompiuteriams ir konsolėms skirtų žaidimų skaičius. Populiarėja ir lietuvių kūrėjams gana nauja sritis – stalo žaidimai.“
Jis pabrėžė, kad mūsų žaidimų industrija ir sukuriama vertė patenka tarp dešimties didžiausių žaidimų industrijų visoje ES.
Pašnekovas aiškino, kad visi vaizdo žaidimai dėl globalių platinimo platformų iškart konkuruoja visame pasaulyje ir turi potencialią pasiekti dideles auditorijas, taip pat skiriasi ir iš jų gaunamo pelno modeliai.
Pvz., mobilieji žaidimai vis dar daugiausia yra nemokami, tačiau pirkimai yra skatinami pačiame žaidime.
O kompiuteriams ir konsolėms skirti žaidimai daugiausia yra parduodami už fiksuotą kainą ir tik dalyje jų dar galima pirkti žaidimą ką nors papildomai.
„Didžiausiais Lietuvoje sukurtais hitais išlieka žaidimai „Human Fall Flat“, „Cooking Fever“, „Johnny Trigger“, – vardijo R. Jaščemskas.
Žaidimų industrija po pandemijos susitraukė?
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos atstovas neslėpė, kad pas mus matoma pasaulinė žaidimų industrijos tendencija – 2023 m. pramonės vertė Lietuvoje pirmą kartą sumažėjo.
„Tiesa, kritimas – labai nedidelis, vos keli procentai nuo 309 mln. eurų rekordiniais 2022 metais iki 294 mln. eurų.
Kaip pagrindinę priežastį galima įvardinti popandeminį efektą, nes pandemijos metu žaidimai buvo viena iš kelių sparčiai išpopuliarėjusių sričių, savo verte šoktelėjusi apie 20 proc.“ – dėstė R. Jaščemskas.
Jis pripažino, kad žaidimų industrijoje šiemet taip pat pirmą kartą per 10 metų sumažėjo darbuotojų skaičius: nuo 2,5 tūkst. pernai iki 2,2 tūkst. šiuo metu.
Vis tik pašnekovas pridūrė, kad tas pats vyksta visame pasaulyje ir ne tik žaidimų, bet bendrai informacinių technologijų rinkoje.
„Nors ateitį prognozuoti sunku, tikėtina, kad skaičiuojant pajamas šie metai dar gali būti ne itin sėkmingi, tačiau bendrai žaidimų industrija stebi pozityvius pokyčius.
Tarkime, vėl suaktyvėjęs investavimas iš didesnių kompanijų, ypač iš Azijos šalių. Tad tikimasi, kad 2025 m. jau stebėsime šios pramonės augimą“, – komentavo asociacijos atstovas.
