Naujagimių gelta pasireiškia 60–80 proc. visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dažniau. Gelta atsiranda per pirmąsias 2–3 gyvenimo paras.
Gimus vaikučiui, jis pradeda kvėpuoti savo plaučiais. Vaisiaus kraujyje esantis didelis eritrocitų kiekis, kurie nešiojo deguonį vaikui būnant mamos įsčiomis, nebereikalingas ir jie pradeda irti. Jų irimo metu susidaro bilirubino – geltono tulžies pigmento didesnis kiekis, todėl kūdikio odelė gali nusidažyti geltonai.
„Už bilirubino perdirbimą atsakingos kepenys, tačiau pirmą savaitę jos nėra brandžios ir kepenų fermentai yra mažiau brandūs ir aktyvūs, todėl nespėjama perdirbti šio pigmento“, – geltos atsiradimo priežastį įvardija S. Narbutienė.
Geltos rūšys
Gelta skirstoma į fiziologinę ir pataloginę. Fiziologinė gelta atsiranda 2–3 gyvenimo parą, aktyviausia būna 4–6 paras ir tada pradeda blėsti. Tiesa, išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių geltos sirgimo laikotarpis gali skirtis: išnešiotiems vaikams ji trunka apie savaitę, o neišnešiotiems – dvi.
„Gelta turi savo eiliškumą kaip ji atsiranda. Pirmiausiai ji atsiranda veido srityje, o po to leidžiasi link krūtinės, liemens, pilvuko ir galiausiai galūnių. Ji nyksta priešinga kryptimi – nuo galūnių. Vėliausiai ji išnyksta nuo veidelio. Gydyti fiziologinės geltos nereikia“, – nurodo gydytoja neonatologė.
Jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą, tai greičiausiai yra pataloginė gelta ir gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą.
„Priežastys gali būti kelios. Viena iš dažnesnių gali būti hemolizė – ji gali atsitikti dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio. Taip atsitinka, kai mamos yra neigiamas rezus kraujo faktorius, o naujagimio – teigiamas.
Dabar gelta dėl šios priežasties pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti–D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Dėl to šių geltų mes matome mažiau. Lietuvoje sergamumas dėl šios priežasties yra 1,6/1000 gimusių naujagimių.
Dažnesnė gelta gali būti dėl kraujo grupių netapatumo. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės. Tokių naujagimių mes matome dažniau ir sergamumas 11,2/1000 gimusių naujagimių, – nurodo S. Narbutienė.
Gydytoja sako, kad jeigu geltą sukelia kraujo rezus faktorius, tuomet ją numatyti galima ir iki kūdikio gimimo, tačiau dėl kraujo grupės netapatumo atsiradusi gelta gali būti nustatyta tik po gimimo, kai ištiriamas kraujas iš naujagimio virkštelės.
„Mamos, kurios turi minus rezus kraujo faktorių ir joms gimė naujagimis su RhD teigiamu faktoriumi turi pasitikslinti, ar joms per 72 valandas po gimdymo buvo suleista anti-D imunoglobalinas. Tai labai svarbu, jeigu moteris planuoja dar sekančius gimdymus, kad būsimas naujagimis nesirgtų hemolizine liga“, – sako ji.
Kitos geltos priežastys
Kitos priežastys, kodėl pirmomis kūdikio gyvenimo dienomis gali atsirasti gelta yra kitų antigenų sistemų netapatumai, taip pat gali būti dėl fermentų nepakankamumo, paveldima sferocitozė, įgimta infekcija.
„Vaikui pavojingiausios įgimtos infekcijos, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalija, raudonukė. Konsultacijose moterys yra tiriamos dėl šių ligų. Taip pat visos kitos infekcijos naujagimiui gali duoti ryškesnę geltą, kurią jau reikia gydyti“, – nurodo gydytoja.
Ryškesnę vaiko odos spalvą gali lemti ir naujagimio veide atsiradusios kraujosruvos arba ant galvos esanti hematoma, kurioje yra susikaupusio kraujo. Taip pat gali būti, kad naujagimio kraujas labai tirštas, todėl negavus reikiamo skysčių kiekio, gelta suintensyvėja.
„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu gelta trunka ilgiau nei 21 dieną. Tam gali būti įvairios priežastys: infekcija, hipotirozė, žarnyno obstrukcija, tai gali būti ir dėl motinos pieno. Kai tokios geltos užsitęsia, reikia naujagimiui atlikti bilirubino tyrimą ir išsiaiškinti, kokia bilirubino frakcija yra padidėjusi.
Jeigu tai dėl hepatito, tulžies latakų obstrukcijos ar tulžies latakų neišsivystymo, būna padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis, šlapimas būna tamsus, išmatos – šviesios, panašios į molį.
Gali padidėti kepenys ir blužnis. Tokius naujagimius reikia būtinai paguldyti į ligoninę ir atlikti reikiamus tyrimus: vidaus organų echoskopiją, kepenų fermentų, kitus reikiamus tyrimus ir pradėti gydymą“, – nurodo S. Narbutienė.
Motinos pieno gelta
Taip pat gelta gali paryškėti ir dėl motinos pieno. Dėl šios priežasties kilusi gelta nėra pavojinga kūdikio sveikatai. 10 procentų motinos pienu maitinamų naujagimių gelta gali laikytis iki 1 mėn.
„Motinos pieno geltos gali būti dviejų rūšių: viena iš jų gali pasireikšti per pirmas 72 valandas naujagimiui, tai nepakankamo maitinimo krūtimi gelta. Dalis naujagimių per pirmąsias paras gauna mažesnį maisto kiekį, būna didesnis svorio kritimas. Naujagimis gauna nepakankamai skysčių ir kalorijų, todėl gali pasireikšti ryškesnė gelta.
Iš pirmo žvilgsnio ši priežastis nematoma, bet pasvėrus ir įvertinus maitinimą, priežastis paaiškėja. Tam, kad išgydytume šią geltą kartais užtenka koreguoti maitinimą, pakeisti žindymo padėtį ir dažniausia tokia gelta neužsitęsia ilgai. Hiperbilirubinėmijos profilaktika – dažnas 8–12 kartų per parą naujagimio maitinimas, ypač pirmomis dienomis.
Kitos priežastys nėra galutinai aiškios. Kartais ji siejama su mutacija gene ar tam tikrų medžiagų buvimu motinos piene. Tačiau dažniausiai jos metu bilirubino kiekis auga ne taip greitai ir jeigu kūdikio būklė yra gera, specialaus gydymo neprireiks“, – sako gydytoja neonatologė.
Tačiau jeigu kūdikis smarkiai pagelsta, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikučio pėdutes ir delnus, nes jeigu jie yra smarkiai pageltę, gali reikšti, kad bilirubino kiekis yra smarkiai padidėjęs ir tokį naujagimį turėtų apžiūrėti gydytojas, kuris nuspręs ar vaikeliui reikės gydymo ar užteks stebėti .
Kada gelta tampa pavojinga?
Nors dauguma atvejų naujagimių gelta nėra pavojinga mažylių sveikatai, tačiau yra tam tikri bilirubino kiekiai, kurie gali negrįžtamai paveikti kūdikių smegenis.
„Įvertinus naujagimio amžių, gestacinį amžių ir bilirubino koncentracijos lygį kraujyje, nusprendžiame ar galime naujagimį stebėti ir šiuo metu gydyti nereikia, ar, kitu atveju reikalinga fototerapija ar net pakaitinis kraujo perpylimas Bilirubino koncentracija gali padidėti iki pavojingos naujagimiui ir gali atsirasti negrįžtami pokyčiai – prasidėti bilirubininė encefalopatija, smegenų branduolių gelta.
Tai dažniausiai nutinka, kai bilirubinas pasiekia ribą nuo 425 iki 510 µmol/l. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga riba yra nuo 340 µmol/l. Tokiais atvejais bilirubinas gali pažeisti smegenis ir sukelti jų nekrozę“, – nurodo gydytoja.
S. Narbutienė pataria pastebėjus, kad po kurio laiko naujagimis įgauna geltoną odos atspalvį ir jis nemažėja, o pats kūdikis pasidaro vangus, mieguistas, mažiau valgo – jam būtini tyrimai, nes atsiradus dirglumui, padidėjus raumenų tonusui ir cerebriniam riksmam – jau gali būti pažeistos naujagimio smegenys.
„Geriausiai vaiką apžiūrėti natūralioje šviesoje, nes lempų skleidžiama šviesa gali suteikti kitokį odos atspalvį nei yra iš tikrųjų“, – nurodo gydytoja.
Taip pat ji pataria tėvams, kurie sunerimsta dėl vaiko sveikatos, visada kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėtų naujagimį. Tai ypatingai svarbu pirmojo vaiko susilaukusiems tėvams, kurie dar neturi daug patirties vaikų ligų klausimais.
