„Sėklidžių vėžio atsiradimą gali lemti daugelis veiksnių. Vienas iš jų – sėklidžių nenusileidimas, kuris 30–50 kartų padidina riziką sirgti šiuo vėžiu.
Taip pat jei sėklidžių vėžiu serga ar yra sirgę pirmos eilės giminaičiai, jei vyrui nustatytas nevaisingumas, jei yra buvusių sėklidžių traumų, buvo persirgta lytiškai plintančiomis infekcijomis arba jei pacientas vartoja narkotikus (rūko kanapes) – visa tai gali būti susiję su didesne sėklidžių vėžio išsivystymo rizika“, – pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas dr. M.Danilevičius.
Jo teigimu, sėklidžių vėžys dažniausiai vystosi iš germinogeninių ląstelių. Tai ląstelės, kurios gamina lytines ląsteles (spermą). Klinikinėje praktikoje dažniausiai žinomi du sėklidžių vėžio tipai: seminomos ir neseminomos. Neseminomos, lyginant su seminomomis, yra agresyvesnės, dažniau ir greičiau išplinta, sunkiau pasiduoda gydymui.
„Dažniausiai šis vėžys pasireiškia neskausmingu vienpusiu kapšelio padidėjimu, sukietėjimu, galima apčiuopti darinį sėklidėje. Rečiau pasireiškia skausmu ar diskomfortu sėklidėje. Esant išplitusiam navikui, gali atsirasti nugaros, pilvo skausmų, kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje“, – informuoja dr. M.Danilevičius.
Diagnostika ir gydymas
Sėklidžių vėžys diagnozuojamas atliekant sėklidžių ultragarsinį tyrimą. Tai neskausmingas tyrimas, kurio metu ant sėklidės uždėjus ultragarsinį daviklį matomas darinys. Siekiant nustatyti, ar vėžys išplitęs į kitus organus, atliekami išsamesni vaizdiniai tyrimai: krūtinės ląstos rentgenografija, krūtinės ląstos ir pilvo organų kompiuterinė tomografija, esant reikalui – magnetinis rezonansas ar pozitronų emisijos tomografija.
„Visais atvejais, – pasakoja dr. M.Danilevičius, – gydant išplitusį ir neišplitusį sėklidžių vėžį yra šalinama sėklidė. Pašalinus sėklidę, nustatomas vėžio tipas (seminoma ar neseminoma), o remiantis vaizdiniais tyrimais įvertinamas išplitimas į kitus organus ir parenkamas gydymas.“
Gydymo efektyvumas labiausiai priklauso nuo naviko tipo ir ligos išplitimo. Neišplitęs bet kokio tipo sėklidžių vėžys išgydomas visiems, o esant išplitusiam navikui, gydymo sėkmė siekia 40–80 proc. neseminomų atvejais ir 70–90 proc. seminomų atvejais.
Esant neišplitusiai seminomai, pagrindinis gydymo būdas yra sėklidės pašalinimas chirurginiu būdu. Dažnai po operacijos, 15 mėnesių laikotarpiu, navikas atsinaujina, todėl gali tekti taikyti papildomą spindulinį gydymą. Esant išplitusiai seminomai, taikomas sėklidės pašalinimas ir chemoterapija.
Kadangi neseminomos yra agresyvesnės, dažnai jos diagnozuojamos jau išplitusios, todėl gydomos pašalinant sėklidę ir chemoterapija.
Anot gydytojo, sėklidžių vėžys ir vėžio gydymo būdai neigiamai veikia vyro vaisingumą, todėl prieš pradedant gydymą visiems pacientams, norintiems ateityje išsaugoti galimybę susilaukti palikuonių, yra rekomenduojamas spermos užšaldymas.
„Turėjau pacientą, kuriam diagnozuota išplitusi liga, tačiau taikant keletą gydymų (nes po kiekvieno sisteminio gydymo keičiasi ir paties naviko biologija) jis šiandien jaučiasi gerai, yra socialiai aktyvus. Kitam vyriškiui dėl ligos pašalinta sėklidė, chemoterapijos nereikėjo. Pacientas aktyviai stebimas, ruošiasi sėklidės implanto operacijai. Jis ne tik kad puikiai jaučiasi, bet ir užsiima aktyvia sportine veikla“, – džiaugiasi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas urologas Aušvydas Patašius.
Daugiadisciplinis požiūris
Sėklidžių vėžio gydymas paprastai būna sėkmingas, dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jeigu vėžys ir peržengęs sėklidės ribas. Visgi Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse didžiausia problema išlieka palyginti žemas išgyvenamumas.
„Penkerių metų visų stadijų sėklidžių vėžio išgyvenamumas Baltijos šalyse yra 85–87 proc., o Vakarų Europos rodikliai siekia 99 proc. Nemaža dalis pacientų kreipiasi į gydytojus pavėluotai“, – kalba A.Patašius.
Praėjusiais metais publikuotame straipsnyje jis su kolegomis atliko sėklidžių vėžiu sergančių pacientų mirštamumo ir išgyvenamumo Lietuvoje analizę. Tyrimo išvadose teigiama, jog, remiantis skirtingų laikotarpių vertinimais, santykinis penkerių metų išgyvenamumas šalyje padidėjo, tačiau nesiekia aukščiausių Šiaurės Europos šalių balų.
Sėklidžių savityra
Siekiant anksti aptikti, o aptikus visiškai išgydyti sėklidžių vėžį, rekomenduojama bent kartą per mėnesį apsičiuopti sėklides ir pastebėjus neigiamus pokyčius, kreiptis į gydytoją urologą.
Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, kurią atlikti pakanka vieną kartą per mėnesį. Geriausiai pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą, kad būtų lengviau atsiminti.
Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, jaunuolis ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės, todėl lengvai supras, jei jose atsiras kokių nors pokyčių.
Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs – tada lengva pajusti sėklides. Rekomenduojama abi sėklides apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita.
Kaip tirti?
Paimkite sėklides į rankas taip, kad nykštys ir pirštai gerai jaustų visas sėklidės puses. Lengvai paspausdami apčiuopkite kapšelyje esančius organus.
Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedėlis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė. Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos. Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokių nors pakitimų (mazgelių, sukietėjimų, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreipkitės į gydytoją, geriausiai – urologą.
Statistika Lietuvoje ir pasaulyje
NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė pabrėžia, kad sėklidžių vėžys yra retas onkologinis susirgimas ir sudaro apie 1 proc. visų naujai diagnozuojamų vyrų onkologinių susirgimų pasaulyje. Tačiau, nepaisant to, kad tai reta onkologinė liga, sėklidžių vėžys yra dažniausiai nustatomas jauniems vyrams ir didžiausi sergamumo rodikliai stebimi tarp 15–44 m. amžiaus vyrų.
Didžiausiais sergamumo rodikliais išsiskiria Šiaurės Europos šalys – čia sergamumo rodikliai siekia apie 10 atvejų 100 000 gyventojų. Mažiausi rodikliai stebimi Azijos ir Afrikos populiacijose, kuriose rodikliai nesiekia ir 1 atvejo 100 000 gyventojų.
Lietuvoje kasmet nustatoma mažiau nei 40 naujų šio vėžio atvejų, o standartizuotas sergamumo sėklidžių vėžiu rodiklis yra 2,7 atvejo 100 000 gyventojų.
Pasak Vėžio registro vedėjos, sergamumo sėklidžių vėžiu rodikliai didėja daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje sergamumas irgi didėja, tačiau išlieka ženkliai mažesnis nei kitose Šiaurės šalyse.
„Mirtingumo nuo sėklidžių vėžio rodikliai irgi varijuoja priklausomai nuo regiono, tačiau, žiūrint bendrai, šis vėžys pasižymi gera prognoze ir išgyvenamumo tikimybė yra tikrai gera.
Aukšto ekonominio lygio šalyse penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia 95 proc. Mirtingumo rodikliai Lietuvoje nuolatos mažėja, tačiau lyginant su kitomis Šiaurės Europos šalimis išlieka tikrai aukšti, o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje yra tik 83 proc., nors 76 proc. visų šio vėžio atvejų nustatomi pirmos stadijos.
Tad reiktų detalesnių tyrimų, kodėl Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išlieka gan žemi išgyvenamumo rodikliai ir ką, gydydami šį vėžį, galėtume padaryti kitaip, kad pasiektume kitų šalių išgyvenamumo lygį“, – kalbėjo I.Vincerževskienė.
Birutė Litvinaitė
