Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjos gydytojos oftalmologės Linos Kurtinės, šia liga serga vaikai, jauni žmonės, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug vienas iš septynių aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.
Lazerinis tyrimo metodas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriuje, kaip ir visoje Europoje, glaukomai diagnozuoti naudojamas optinis koherentinis tomografas (OKT). Tai – lazerinis tyrimo metodas, kuriuo ištiriamos akies vidinės struktūros, naudojant šviesą. Šiuo aparatu galima pamatyti visus tinklainės sluoksnius, tad galima atlikti išsamius akies struktūrų tyrimus.
Modernus, prieš penketą metų ligoninės įsigytas aparatas taikomas ne tik glaukomos diagnozei nustatyti, bet ir amžinei geltonosios dėmės ligai nustatyti, vertinti diabeto sukeltas akių komplikacijas. Šis tyrimas taikomas ir sekant šių ligų progresavimą bei gydymo efektyvumą, taip pat padeda diagnozuoti kitas tinklainės ir regos nervo patologijas.
OKT tyrimas sergantiems glaukoma palengvina diagnozės nustatymą, pagreitina, patikslina ir įgalina medikus sekti ligos eigą, stebėti, kaip keičiasi akies nervo būklė.
Specialistams labai svarbi galimybė matyti struktūrinius akies nervo pokyčius: stebėti ar skaidulų nykimas, ar pokyčiai yra stabilūs, ar atitinka amžiaus normos pokyčius, natūraliai vykstančius su metais, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Dirbti optiniu koherentiniu tomografu yra pasirengę visi skyriaus gydytojai oftalmologai. Tyrimui atlikti būtinas tikslumas, reikia paaiškinti pacientui, kaip elgtis, nors pacientui šis tyrimas nesudėtingas. Paaiškinimas pacientui trunka neilgai, o informacija, kurią gydytojai, atlikę gydymą, gauna, yra labai plati ir svarbi.
Gydytojai tobulinimosi kursuose išmoksta įvertinti tyrimo rezultatus. Jaunieji gydytojai, kurie šiuo metu įgiję oftalmologo diplomą ateina dirbti į ligonines, jau studijų metais išmoksta dirbti šiuo aparatu.
Kompiuterinis tyrimas
Gydant bei diagnozuojant glaukomą ligoninės Akių ligų skyriuje taip pat atliekamas kompiuterinės perimetrijos tyrimas, kurio rezultatai derinami su optinio koherentinio tomografo tyrimo rezultatais. Kompiuterinės perimetrijos tyrimą skiria ir rezultatus vertina akių ligų gydytojas. Atlieka –skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Olga Pocevičienė, Loreta Gailienė ir Laima Poceliukienė.
Pasak L. Kurtinės, diagnozuojant glaukomą būtinas paciento ištyrimas: standartinis regėjimo aštrumo tyrimas, su ar be korekcijos, kuris atliekamas kiekvieną kartą, apsilankius pacientui. Taip pat akių spaudimo matavimas, gonioskopija, akies terpių ir akies dugno apžiūra , OKT bei kompiuterinės perimetrijos tyrimas.
„Tada turime visą kompleksinį vaizdą, galime nustatyti tikslią diagnozę ir vertindami atsirandančius pakitimus dinamikoje, koreguoti gydymą vaistais bei, esant indikacijoms, nukreipti pacientą chirurginiam gydymui“, – sako skyriaus vadovė L. Kurtinė.
Didžiausias rizikos veiksnys – amžius
Labai svarbu, kad dėl šios ligos išsitirtų kuo jaunesni žmonės, kurių tėvai, broliai, seserys, tetos ar dėdės sirgo ar serga glaukoma. Anot gydytojos, tai labai svarbu, nes žmogus turi polinkį sirgti glaukoma. Reiktų nelaukti pokyčių, bet atvykti oftalmologo konsultacijai.
Svarbus rizikos veiksnys yra ir amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau nustatoma ši liga. Tiems, kuriuos vargina trumparegystė ar toliaregystė, aukštas arba žemas kraujo spaudimas, kraujotakos sutrikimai, širdies kraujagyslių patologija, galvos smegenų patologija, dažnai būna ir akies nervo pažeidimas. Jei žmogui nustatoma daugiau rizikos veiksnių, tikimybė susirgti glaukoma labai išauga. Rūpinkimės savo akių sveikata.
