Hepatitas, tai kepenų uždegimas. Hepatitą gali sukelti virusai A,B, C, D, E. Lietuvoje maždaug pusė visų hepatito atvejų sudaro hepatitas A (VHA). Juo užsikrečiama išgėrus užteršto vandens ar suvalgius užteršto maisto.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja Irma Čaplinskienė pasakoja, kad į maistą ar vandenį hepatito A virusai patenka su sergančio šia liga asmens išmatomis, ypač tais atvejais, kai ruošiančiojo maistą asmens įpročiai yra blogi. Nuo susirgimo hepatitu A galima saugotis skiepais, o svarbiausia profilaktika – asmens higiena, saugus maisto ir vandens vartojimas.
„Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų VHA atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Pvz., 2017 metais apie 40 proc. susirgusiųjų hepatitu A, galėjo užsikrėsti kelionėse po Indiją, Portugaliją, Turkiją, Ispaniją, Italiją“, – teigia medikė.
Išduoda pageltusios akys ir oda
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 mln. žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C - išgydomas.
Hepatitu B, kaip ir hepatitu C, užsikrečiama per visų rūšių lytinius santykius. Ši liga plinta ir per kraują: perpilant kraują ar jo produktus, per užkrėstas adatas, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Be to, šiuos virusus gali perduoti užsikrėtusi nėščioji savo vaikui, todėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, visoms nėščiosioms yra siūloma nemokamai pasitikrinti. Hepatitai B ir C neperduodami sveikinantis, čiaudint ar kosint.
„Apie 50-60 proc. užsikrėtusiųjų niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Ligos simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, kartais gelta, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje“, – pasakoja Irma Čaplinskienė.
Patikima apsauga yra skiepai. Lietuvoje naujagimiai yra skiepijami nemokamai. Suaugusieji, neturintys imuniteto (nesirgę ir neskiepyti) turėtų pasiskiepyti trimis vakcinos dozėmis. Ši liga diagnozuojama atliekant kraujo iš venos tyrimą. Hepatitas B yra gydomas vaistais, kuriuos skiria gydytojai. Jeigu per 6 mėn. nepasveikstama nuo ūmaus hepatito B, tada dažniausiai išsivysto lėtinė hepatito B forma, kuri per kelius dešimtmečius gali komplikuotis į kepenų cirozę ar net kepenų vėžį.
Skiepų nėra
Lietuvoje net 2 iš 100 žmonių gali nešioti hepatito C virusą ir to nežinoti. Simptomai, kurie parodo kepenų pažeidimą, atsiranda jau pažengus ligai. Kepenys „kantriausias“ organas – apie pavojų praneša tuomet, kai pažeidimas apima apie 80 proc. kepenų.
Hepatitu C užsikrėsti labiausiai rizikuoja medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju, hemofilija sergantys asmenys, hemodializuojami pacientai ar vartojantys švirkščiamuosius narkotikus žmonės.
Po 20 metų nuo užsikrėtimo hepatito C virusu (HCV), 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
„60 – 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia, nejaučia infekcijos ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 – 8 savaitėms po užsikrėtimo ligos simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.
Užsikrėtus hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50–85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHC. Sergantieji lėtiniu hepatitu C ir negydomi, gali susirgti kepenų ciroze bei kepenų vėžiu“, – teigia ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja.
Nors hepatitas C yra išgydomas, tačiau imunitetas kovojantis su šia liga nesusidaro, tad kartą persirgus, susirgti galima ir vėl. Skiepų nuo šios ligos nėra. Norintys sužinoti ar neserga hepatitu C, gali tai padaryti pasidarę kraujo tyrimą.
Kam reikėtų pasitikrinti dėl hepatitų?
• Jei buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m.
• Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros
• Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai
• Hemodializuojamiems pacientams
• Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
• Organų, audinių, kraujo donorams
• Asmenims po organų transplantacijos
• Medicinos įstaigų darbuotojams
• Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu B ar C
• Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas B ir C
• Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
• Buvusiems įkalinimo įstaigose
• Turėjusiems/turintiems daug lytinių partnerių
• Infekuotiems ŽIV
