Kraujo tyrimas dėl hepatito B viruso antigeno (HBsAg) yra nemokamas nuo 2019 metų sausio pirmos dienos visoms nėščiosioms. Išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Hepatito B virusu (HBV) užsikrėtusi nėščioji šį virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu (perinatalinis perdavimas).
Perinatalinė hepatito B viruso perdavimo rizika priklauso nuo įvairių veiksnių. "Didžiausia hepatito B viruso perdavimo rizika yra tuomet, kai nėščioji suserga hepatitu B trečiąjį nėštumo trimestrą.
Ši rizika siekia iki 95 procentų ir tai reiškia, jog devynios iš dešimties trečiąjį trimestrą susirgusios hepatitu B nėščiosios gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu", – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja gydytoja Irma Čaplinskienė.
Pasak jos, perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią (iki 90 proc.) lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B.
Maždaug kas ketvirtas vaikystėje užsikrėtęs ir lėtiniu virusiniu hepatitu B susirgęs žmogus miršta anksčiau laiko nuo kepenų cirozės arba kepenų vėžio.
Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rastas HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Visuotinė nėščiųjų patikra dėl hepatito B atliekama daugelyje Europos šalių. Virusinis hepatitas B (toliau – VHB) – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir kepenų vėžį.
Hepatito B virusas yra gan stabilus išorinėje aplinkoje, iki savaitės išlieka ant įvairių paviršių (pvz., dantų šepetėlių, manikiūro, pedikiūro reikmenų ir kt.).
Imlumas hepatito B virusui yra visuotinas, tai reiškia, jog neskiepyti ir nesirgę asmenys, susidūrę su virusu, yra imlūs infekcijai. Gyd. I.Čaplinskienė primena, kad hepatito B infekcinė dozė yra labai maža – net 100 kartų mažesnė nei ŽIV infekcijos, todėl juo užsikrėsti lengviau. Europoje dažniausias hepatito B viruso plitimo būdas – per lytinius santykius.
Svarbu žinoti, kad hepatito B virusas plinta per visų rūšių lytinius santykius. Kitas HBV plitimo kelias – per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per nesterilius instrumentus, vartojat narkotikus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, manikiūro/pedikiūro reikmenimis ir kt. Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra skiepai.
Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Pakankamas imunitetas hepatito B virusinei infekcijai susidaro įskiepijus pilną vakcinos kursą (tris vakcinos dozes).
Nustatyti, ar turite pakankamą imunitetą hepatito B virusui, galima atliekant kraujo tyrimą. Asmenims, kurie neturi pakankamo imuniteto, rekomenduojamas pakartotinas skiepijimas. Siekiant išvengti užsikrėtimo HBV, rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, jokiu būdu nesinaudoti kitų asmenų skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.priemonėmis.
Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.
Virusinis hepatitas B plinta:
• Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
• Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
• Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
Labiausiai rizikuoja užsikrėsti VHB infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
Virusinio hepatito B gydymas
Virusinis hepatitas gydomas priešvirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Gydymas sudėtingas ir apie 40-50 proc. atvejų pasiekiama neblogų gydymo rezultatų: virusas išnaikinamas arba jo koncentracija kraujyje sumažėja ir uždegimas kepenyse aprimsta.
Kaip turi gyventi ir elgtis ligoniai, sergantys lėtiniu hepatitu B?
Ligoniai turi vengti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsį ir sunkina kepenų pažeidimą. Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti.
Ypač atsargiai, tik pasitarus su gydytoju, reikėtų vartoti vaistus nuo sąnarių ligų, raminamuosius, antibiotikus ir kt. Užsikrėtusieji VHB turi aptvarstyti savo žaizdas, kad kraujas nepatektų aplinkiniams. Negalima naudotis tais pačiais dantų šepetukais ir skutimosi įrankiais. Tokie asmenys negali būti kraujo, organų, spermos donorais.
