.jpg)
Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 84 proc. apklaustųjų teigia, kad skiriant širdies vaistus, statinus, jie vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, tačiau net 40 proc. pripažino, kad vis tiek ieškotų papildomos informacijos internete. Būtent šis faktas kelia nerimą gydytojams, kurie įspėja – internete sklandanti informacija dažnai yra klaidinga ir gali privesti prie sveikatai nepalankių sprendimų.
„Jokioje medicinos srityje Lietuvoje nėra taip stipriai neigiami mokslo įrodymai, kaip gydant dislipidemiją, o turint omenyje, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar nusineša tūkstančius gyvybių kasmet, situacija darosi išties nejuokinga, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė.
Medikams dažnai tenka įveikti klaidingą pacientų įsitikinimą apie didžiulę vaistų žalą ar neva farmacininkų bei medikų sąmokslą. Todėl, kovojant su dideliu mirtingumu nuo ŠKL, pirmiausia reikėtų kovoti su mitais, rašoma pranešime spaudai.
5 mitai apie vaistus nuo dislipidemijos:
„Statinai sukelia didžiulį šalutinį poveikį“.
Pasak kardiologės, visi vaistai pasižymi šalutiniu poveikiu, nes kiekvieno žmogaus organizmas priima ir į vaistus reaguoja skirtingai, statinai – ne išimtis. Vis dėlto šalutinių reiškinių baimė yra stipriai perdėta – paracetamolis, antibiotikai ar net vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti turi daugiau ir grėsmingesnių šalutinių reiškinių nei dislipidemijai gydyti skirti vaistai. Gydytojos teigimu, iki 10 proc. pacientų gali atsirasti raumenų silpnumas, o itin retais atvejais – raumenų pažaidos požymiai, kepenų fermentų padidėjimas ar kepenų pažaida. Svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį, atpažinti jį bei pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu.
„Statinus turėsiu vartoti visą gyvenimą“.
Tai tiesa, nes nutraukus vaistų vartojimą, fermentas, kuris kepenyse lemia lipidų ir baltymų junginių sintezę, tiesiog nebėra blokuojamas ir paciento kraujyje vėl nustatoma dislipidemija. Tačiau kardiologė griežta – dislipidemijos gydymas padovanoja pacientui ilgesnį gyvenimą, todėl vartoti vaistus atsisakę širdininkai dažnu atveju pasirašo ankstyvos mirties nuosprendį.
„Vartodamas statinus nejaučiu jokio efekto, vadinasi, jie neveikia“.
Kitaip nei vaistai nuo skausmo ar kraujospūdžio reguliavimui, kurių poveikį pacientas gali pajusti iš karto, statinai pasireiškia ilgalaikiu poveikiu organizmui. Jie apsaugo nuo pakartotinio infarkto, išemijos, o gyvenimo pailginimo efektas yra vienas geriausiai įrodytų kardiologijoje.
„Jei atsisakysiu riebaus maisto ir sportuosiu – man nebūtina vartoti vaistų“.
Jei nėra indikacijų skirti vaistus dislipidemijos gydymui, sveika mityba ir aktyvi veikla išties yra pagrindinis pacientui siūlomas būdas cholesterolio ir ŠKL rizikos sumažinimui. Apskritai sveika gyvensena žmogų turėtų lydėti visą gyvenimą, tačiau ji negali pakeisti vaistų vartojimo, juos išrašius specialistui.
„Vaistus galima pakeisti kai kuriais maisto papildais“.
Jokių mokslinių įrodymų, kad maisto papildai gali būti alternatyva vaistams ir pailginti gyvenimą – nėra. Kai kurie žoliniai preparatai ar įvairūs aliejai, esantys papildų sudėtyje, gali šiek tiek pamažinti dislipidemijos lygį, tačiau skirtingai nei statinai, nepailgina gyvenimo ir nesumažina sergamumo infarktu.
N. Kupstytės-Krištaponės teigimu, nors širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau lietuvių gyvybių nei vėžys, būtent šios ligos pacientai baiminasi labiau.
Žmonės ištveria skausmingą ir alinantį chemoterapijos kursą, kad pailgintų gyvenimą bent keletą mėnesių, nors aterosklerozės diagnozė ne mažiau grėsminga. Ją kartu su širdies nepakankamu diagnozavus pacientui, beveik pusė jų miršta per penkerius metus.
Kardiologė ragina labiau pasitikėti savo gydytoju, skiriančiu bet kokius gydymui būtinus vaistus, o į informaciją internete žiūrėti itin kritiškai.
