Žodis „apnėja“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia kvėpavimo sustojimą. Apnėja yra nustatoma tuomet, kai miegodamas žmogus per valandą nustoja kvėpuoti ne mažiau kaip 10 sekundžių ir ne daugiau nei 5 kartus. Jeigu tokie kvėpavimo sustojimai kartojasi dažniau, tuomet yra diagnozuojamas miego apnėjos sindromas.
„Sindromas bus diagnozuojamas tada, kai kvėpavimo sustojimų per valandą yra daugiau negu 5. Jeigu žmogus nustoja kvėpuoti nuo 5 iki 15 kartų per valandą, tai priskiriama lengvam miego apnėjos sindromui ir žmogui nereikėtų dar per daug sunerimti.
Tačiau jeigu tokių kvėpavimo sustojimų yra daugiau nei 15 per valandą, tuomet žmogui reikia medicininės pagalbos“, – aiškina gydytoja.
Pagrindinis simptomas
Naktį miegodamas žmogus gali nustoti kvėpuoti, nes jam subliūkšta kvėpavimo takai. Tai gali nulemti ir tam tikri fiziniai faktoriai, pavyzdžiui, viršsvoris. Pasak gydytojos, epidemiologiškai dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai.
„Maždaug 7 proc. populiacijos vyrų turi apnėją, o moterų – apie 4 proc. Medicininėje literatūroje teigiama, kad net kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus gali turėti apnėjos sindromą“, – nurodo R. Gauronskaitė.
Kvėpavimo pauzės žmonės patys nejaučia ir jas dažniausiai pastebi tik artimieji. Pats žmogus gali kreiptis į gydytojus dėl jaučiamo didelio mieguistumo, pablogėjusios dėmesio koncentracijos ar rytais jaučiamo galvos skausmo.
„Jeigu žmogus turi kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, tuomet rytais būna prasta gliukozės kontrolė. Jeigu serga hipertenzija, tuomet ryte kraujo spaudimas padidėja. Kitaip sakant, negydant apnėjos pablogėja jau žmogaus turimos lėtinių ligų požymiai. Jeigu šeimos gydytojui nesiseka nustatyti, kodėl nepavyksta suvaldyti kitų ligų, rekomenduočiau išsitirti dėl apnėjos.
Jeigu žmogus miegodamas knarkia, tai reiškia, kad jis turi anatominį polinkį knarkimui ar apnėjai, nes jų kaklas yra trumpesnis ar žandikaulis mažesnis“, – priduria ji.
Kaip pristabdyti apnėją?
Gydytoja nurodo, kad apnėją galima tik pristabdyti, bet neišgydyti. Lengvą miego apnėjos sindromo formą pristabdyti padėtų svorio mažinimas, jeigu žmogus turi viršsvorio. Tačiau, jeigu kvėpavimas per naktį sustoja labai dažnai, gali rtekti miegoti su neinvazine ventiliacija. Laimei, to prireikia nedažnai.
„Miego apnėjos gydymo principas yra užtikrinti, kad užmigus kvėpavimo takai išliktų atidaryti ir nesubliukštų, todėl ligoniams taikoma neinvazinė ventiliacija. Žmogus miega su kauke, kuri teikia ne deguonį, o parenkamas slėgis, kuris užtikrina, kad kvėpavimo takai nesubliukš.
Pozicinė terapija gali būti rekomenduojama, jeigu žmogus serga lengva sindromo forma. Jeigu kvėpavimas miegant sustoja daugiau nei 15 kartų, tokia terapija nepadės“, – aiškina ji.
Kokį pavojų kelia apnėja?
R. Gauronskaitė nurodo, kad vieni žmonės, kuomet subliūkšta jų kvėpavimo takai, gali nekvėpuoti 10 sekundžių, o kiti – ir pusantros minutės.
„Kūne krenta deguonies koncentracija ir tai labai pavojingi, o sergantiems apnėjos sindromu, tai gali pasikartoti ir 100 kartų per valandą. Tai labai žalinga visai kardiovaskulinei sistemai. Padidėja miokardo infarkto, insulto, širdies ritmo sutrikimo rizika.
30 proc. pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas, serga apnėja. Apie 50-90 proc. hipertenziją turinčių žmonių serga apnėja. Šis skaičius kinta skirtinguose šaltiniuose. Sergantys 2 tipo cukriniu diabetu – apie 70 proc. serga ir miego apnėja“, – aiškina gydytoja.
Kalbant apie kasdienį gyvenimą, miego apnėjos sindromu sergantys žmonės jaučia didelį mieguistumą, o tai gali kelti pavojų ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams žmonėms.
„Žmonės, kurie jaučia nuolatinį mieguistumą, rizikuoja sėsdami prie vairo, nes jų koncentracija yra tokia pati lyg turėtų 1 promilės girtumą ir jie netgi sukelia 25 proc. visų eismo įvykių.
Klausimynai dėl apnėjos sveikiems žmonėms gali pasirodyti juokingi, nes klausiama apie tai, ar žmogus užmiega kalbėdamas, vairuodamas, laukdamas autobuso. Pacientams, kurie su tuo susiduria, jiems šie dalykai atrodo savaime suprantami“, – aiškina gydytoja pulmunologė R. Gauronskaitė.
