Parduotuvėse galima įsigyti meilenių svogūnų ar žydėti besirengiančių augalų. Jų įvairovė tiesiog begalinė, be to, skirtingų rūšių meileniai tarpusavyje gana lengvai sukryžminami, tad selekcininkai gali sukurti daugybę nuostabių gėlių.
Meileniai persodinami kasmet prieš ramybės periodą ar jam besibaigiant. Senos šaknys pašalinamos, o žemės likučiai nupurtomi. Svogūnėlį sodinkite į nedidelį, bet gilų vazoną, kad iki jo kraštų liktų apie 3 cm atstumas.
Vazono apačioje įrenkite drenažą, ant jo užpilkite derlingo komposto ar jo mišinio su durpėmis. Pasodinus, pusė svogūnėlio turi likti išorėje. Meilenis gausiai žydi 5–7 metus, tad kas kelerius metus pasilikite po dukterinį svogūnėlį, kuris sužydės jau po 2–3 metų.
Sausio, o kartais gruodžio mėnesį meilenis nubunda ir ima dygti. Tada iš tamsesnės vietos jį perkelkite į šviesą, laikykite kambario temperatūroje. Žemę po truputį drėkinkite, nes per didelė drėgmė trukdo formuotis žiedynui.
Kol žiedkotis mažas, laistykite šiltu vandeniu, o jam pasiekus 10–15 cm aukštį, tai darykite reguliariai (nepersistenkite!), kas dvi savaites patręškite.
Žiedai skinami dar neprasiskleidę, bet pumpurui jau nusispalvinus. Jei nupjovus kotą ant lapo ar svogūno užbėgo sulčių, nusausinkite servetėle, žaizdą pabarstykite medžio anglimi. Vasarą laikykite saulėtoje ar šviesioje vietoje. Kad gerai žydėtų, lapai turi būti kuo vešlesni. Laistykite kas 2–3 d., tręškite kas 10–14 d. kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Vasaros pabaigoje patręškite fosforo trąšomis, kurios padeda formuotis žiedams, laistykite vis rečiau. Rugsėjį palaistykite paskutinį kartą ir pastatykite sausoje prieblandoje. Kai lapai nudžius (jų nekirpkite!), padėkite į tamsią vėsią vietą (apie 15 °C) arba apgaubdami sukurkite tamsą.
Petras Klimas
