Pirmojo šių metų pusmečio parengtoje SGD rinkos apžvalgoje įmonė nurodo, kad metų pradžioje augo SGD kainos, padidėjo tiek dujų paklausa, tiek ir pasiūla. Rinką paveikė ir Kataro – didžiausio SGD eksportuotojo - diplomatinė krizė bei kiti veiksniai.
„Apžvelgiant pirmąjį pusmetį, galima apibendrintai pasakyti, kad keletą metų prognozuojamas vadinamasis SGD pasiūlos perteklius vis dar rinkos nepasiekė. Pasiūla augo, bet nepakankamai sparčiai, nes vėlavo nauji paleidžiami dujų skystinimo projektai, dėl žemo kainų lygio atidėliojami sprendimai investuoti į šiuos pajėgumus. Tuo pačiu augo ir paklausa Azijoje, kur plečiama SGD importo infrastruktūra, - teigė „Litgas“ laikinasis vadovas Vytautas Čekanavičius.
„SGD kainos pirmąjį pusmetį buvo aukštesnės nei prieš metus, bet žemesnės nei užpernai. Metų pradžioje kainos, dėl laikinai apriboto SGD tiekimo ir augusios paklausos Azijoje, smarkiai išaugo. Vėliau jos mažėjo ir SGD kainų skirtumai tarp Europos ir Azijos susitraukė“, - pridūrė jis.
Pasaulinės SGD kainos pirmąjį pusmetį buvo kiek aukštesnės nei 2016 metais, bet vis dar neviršijo 2015 metų lygio. Azijos momentinių sandorių rinkoje SGD kainos metų pradžioje buvo pakilusios virš 30 eurų už megavatvalandę ir buvo 30 proc. didesnės nei 2016 metų sausį. Šį laikiną kainų piką sukėlė ribota momentinių SGD krovinių pasiūla Ramiojo vandenyno baseine, bei didesnis gamtinių dujų poreikis elektros gamyboje rytinėje ir pietrytinės Azijos dalyje dėl šaltesnių nei įprasta orų.
2017 metų antrąjį ketvirtį pasaulinėje SGD rinkoje buvo stebimas kainų skirtumų tarp skirtinguose regionuose mažėjimas, kurį, pasak „Litgas“, iš esmės lemia kasmet didėjantys SGD skystinimo pajėgumai Atlanto ir Ramiojo vandenynų baseine. SGD importuojančioms Europos šalims tai yra naudinga, nes dėl to daugiau SGD patenka į Europos dujų rinkas, kas savo ruožtu riboja dujų biržų indeksų kilimą.
Birželio mėnesį, sumažėjus SGD paklausai Azijoje, momentinių SGD sandorių kainos pasaulinėje rinkoje krito iki 16 eurų.
Anot „Litgas“, pirmąjį šių metų pusmetį nominali SGD metinė pasiūla išaugo 13,3 mln. tonų tonų SGD per metus (18,14 mlrd. kubinių metrų dujine išraiška) arba 4 proc., palyginti su situacija 2016 metų pabaigoje, kai veikiančių linijų bendras nominalus pajėgumas sudarė 340 mln. tonų (463,73 mlrd. kubinių metrų). Tai lėmė naujos skystinimo linijos JAV ir Australijoje, augančios SGD gamybos apimtys Malaizijoje.
Anot bendrovės, spartesnis – 5,6 proc. - skystinimo pajėgumų augimas numatomas antrąjį pusmetį, mat naujų linijų laukiama Australijoje, JAV ir Rusijoje. Bendri šių linijų metiniai pajėgumai – 19,7 mln. tonų (26,9 mlrd. kubų).
