Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais. Šia priemone galės pasinaudoti asmenys, kurių gaminama (auginama) produkcija kokybe pranoksta ES teisės aktų reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis.
Pažymėtina, kad paraiškas gali teikti turintys galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus. Dėl paramos gali kreiptis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre įregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys galiojančio IKP sertifikato. Parama teikiama gaminantiems (auginantiems) tik žmonėms vartoti skirtą produkciją: mėsą, pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt.
Siekiantys paramos raginami nelaukti
Svarbu paminėti, kad galutiniai terminai prašymams sertifikuoti IKP produktus yra skirtingi. Nors paramos paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) galima teikti iki pat šių metų pabaigos, prašymus IKP sertifikatui gauti reikėtų pateikti atsižvelgiant į prašymų priėmimo terminus.
Šiuo metu teisė sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikta dviem įmonėms: VšĮ Ekoagros ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje nustatyti skirtingi prašymų dėl IKP sertifikavimo priėmimo terminai, kurie priklauso nuo žemės ūkio ir maisto produktų gamybinės veiklos srities. Vaisių, uogų, daržovių, grūdų augintojai ir perdirbėjai turėtų paskubėti – jų prašymai šiemet priimami iki birželio 15 d. Bičių produktų ir jų mišinių gamintojai prašymus gali teikti iki rugpjūčio 31 d., o kombinuotųjų pašarų, paukštininkystės, pieno ir mėsos gamintojai bei visi perdirbantys išskirtinės kokybės produkciją – ištisus metus (tačiau patikros vietoje metu privalo vykti IKP gamyba, o sutartis turi būti sudaryta iki IKP gamybos pradžios). VšĮ „Ekoagros“ prašymus dėl IKP sertifikavimo priima iki birželio 15 d.
Paramos dydžiai
Vienai ūkio valdai gali būti skiriama iki 10 358 litų už vienerius metus, paramos lėšomis padengiant iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Pažymėtina, kad vykdantiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nekompensuojamas.
Paramos lėšas gali būti naudojamos visoms su IKP sertifikavimu ir kontrole susijusioms išlaidoms padengti – finansuojamos sertifikavimo išlaidos, sertifikato galiojimo metu atliekamų patikrų išlaidos ir tyrimai, numatyti IKP specifikacijose. Taip pat – metinis įnašas už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje, kuris gali būti mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas ir kuri įsipareigoja sutartyje su pareiškėju nustatyta tvarka administruoti įnašą (ne daugiau nei 500 Lt). Įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikoma ir leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamas registracijos mokestis, kanceliarijos prekių ir smulkios biuro įrangos įsigijimas (ne daugiau kaip 300 Lt per metus). Taip pat – etiketės, prekinės pakuotės su ženklu „Kokybė“ spausdinimo, gamybos ir (ar) įsigijimo išlaidos (ne daugiau kaip 4000 Lt per metus), kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimas (ne daugiau kaip 2500 Lt), vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimas ir spausdinimas (ne daugiau kaip 2000 Lt per metus).
Nacionalinė maisto kokybės schema
IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotu IKP ženklu „Kokybė“.
IKP produkcijos gamintojai laikosi aukštų aplinkosaugos reikalavimų: ribotai naudojamos apsaugos priemonės, nenaudojamos kenksmingos aplinkai toksiškos augalų apsaugos priemonės (pavojingi ir labai pavojingi pesticidai yra draudžiami), auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai. IKP standartai reikalauja, kad, gaminant aukščiausios gamybos produkciją, būtų naudojami tik minimalūs, augalų vegetacijai būtini trąšų kiekiai, apskaičiuoti pagal laboratorinių tyrimų rezultatus bei maisto medžiagų balansą.
Perdirbant IKP, taikomos tokios technologijos, kurios nulemia didesnį biologiškai vertingų medžiagų kiekį bei sumažina nenaudingų organizmui medžiagų (pavyzdžiui, cukraus, druskos) kiekius. IKP produktų gamyboje nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai ir kt.).
Aukšta kokybė didina konkurencingumą
Dalyvavimas Nacionalinėje maisto kokybės schemoje suteikia galimybę kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir taip didinti verslo pelningumą. Be to, efektyvi kokybės kontrolė sukuria sąlygas patenkinti reikliausius vartotojus ir užtikrinti siūlomų produktų įvairovę, todėl IKP gamyba užsiimantys ūkininkai gali tikėtis žymaus savo produkcijos konkurencingumo padidėjimo.
Feliksas Šlėvė iš Velžių kaimo, užsiimantis mažmenine ir didmenine uogų ir vaisių gamyba, pastebėjo, kad, palyginus su ekologiškos produkcijos sertifikavimo reikalavimais, IKP sertifikavimas yra daugiau lankstumo suteikianti alternatyva ūkininkams, negalintiems pasinaudoti ES ekologinės gamybos logotipo teikiamu konkurenciniu pranašumu. „Kokybė yra kur kas svarbiau nei pelnas“, – paaiškino ūkininkas, paklaustas, kodėl nusprendė įsitraukti į IKP sertifikavimo programą. Ūkininkas apgailestavo, kad Lietuvoje IKP sertifikavimo nauda verslui ir pirkėjui nėra pakankamai žinoma ir įvertinta. Pasakodamas apie IKP sertifikato suteiktą naudą jo verslui, ūkininkas džiaugėsi, kad kokybės ženklu pažymėtos uogos ir vaisiai sulaukė didelės paklausos Rusijoje – prekybos apimtis F. Šlėvė jau skaičiuoja tūkstančiais tonų.
Užs. nr.3429
