Sergant lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma, prisidėjusi COVID-19 infekcija gali lemti sunkesnes komplikacijas, prastesnę ligos prognozę. Astma sergantiems pacientams, ypač kuriems nustatytas kvėpavimo nepakankamumas, taip pat kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19, todėl jie turi žinoti, kaip elgtis šios pandemijos laikotarpiu.
Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, dažniausiai prasidedanti vaikystėje ir trunkanti visą gyvenimą. Pastaraisiais dešimtmečiais astmos atvejų vis daugėja. Pasaulyje šiuo metu astma serga daugiau kaip 336 mln., o Lietuvoje – daugiau kaip 53 tūkst. gyventojų. Statistiškai iki 10 proc. pacientų serga sunkia astma, kai reikalingas sudėtingas gydymas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos pulmonologės dr. Virginijos Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, sunkios formos astma yra didelė ne tik sveikatos priežiūros, bet ir socialinė bei ekonominė problema visame pasaulyje, kadangi jai gydyti reikalingos didžiulės lėšos. Astmos gydymas, įskaitant naujausią – biologinę terapiją (sergant sunkia astma), Lietuvos pacientams yra kompensuojamas valstybės.
COVID-19 pandemijos aplinkybių kontekste su astma susijusių rizikų tema tapo dar aktualesnė, todėl šviečiamoji iniciatyva „Astma gali būti nutildyta“ bus vykdoma visą gegužės mėnesį. Gydytojai plačiau paaiškins, kokią riziką sergantiems astma kelia COVID-19, kodėl svarbu atskirti sunkią astmą nuo sunkiai kontroliuojamos astmos ir kaip galima suvaldyti ligos simptomus, išlaikant gyvenimo kokybę.
Astma sergantiems asmenims rizika užsikrėsti COVID-19 virusu – didesnė
Dr. V. Kalinauskaitė - Žukauskė sako, kad astma lemia tam tikrus struktūrinius kvėpavimo takų pokyčius ir didesnį jų epitelio pralaidumą infekcijoms. Be to, apklausos rodo, kad net iki 45 proc. pacientų pripažįsta nesilaikantys paskirto astmos gydymo, todėl jų ligos kontrolė dažniausiai būna nepakankama, kartojasi paūmėjimai. Dėl to sergantiesiems sunkesnės eigos astma kyla didesnė rizika užsikrėsti kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat ir COVID-19.
„Astma sergančių žmonių vietinis imunitetas yra pasikeitęs ir pažeidžiamesnis, todėl rizika užsikrėsti bet kokia infekcija jau yra didesnė. COVID-19 mums visiems yra dar naujas ir pakankamai neištyrinėtas, tačiau plaučius pažeisti galintis virusas. Todėl astma sergantiems pacientams rizika užsikrėsti tikrai yra didesnė, kadangi jų plaučių funkcijos jau yra pažeistos“, – teigia gydytoja pulmonologė.
Grėsmių suvokimas gali padėti apsisaugoti
Susirgus naujuoju koronavirusu, komplikacijos, ypač sunkios astmos pacientams, anot gydytojos, taip pat gali būti daug pavojingesnės.
Pats COVID-19 virusas žaloja kvėpavimo takus, gali sukelti plaučių uždegimą, astma sergantiems asmenims – suintensyvinti lėtinį kvėpavimo takų uždegimą, kuris yra astmos išsivystymo pagrindas, lemti ligos paūmėjimą.
„Naujasis koronavirusas sergantiesiems sunkia astma gali sukelti ir ūminį kvėpavimo nepakankamumą, o blogiausiu atveju – baigtis mirtimi. Tačiau išgyvenusiems pacientams astma tikriausiai dar pasunkėtų, galimi kiti liekamieji reiškiniai, kadangi kova su bet kokia infekcija palieka pėdsakų.
Paryškėja plaučių audinio struktūriniai pokyčiai, jie tarsi randėja, prastėja atliekamos funkcijos. Pasveikus nuo COVID-19 viruso kvėpavimo nepakankamumas gali išlikti, o būklė nepagerėti. Skamba gąsdinančiai, tačiau būtent dėl to ir reikia apie tai kalbėti, kad sergantieji astma suvoktų rizikas ir laikytųsi visų saugumo rekomendacijų“, – aiškina dr. V. Kalinauskaitė-Žukauskė.
Sergantieji astma turėtų dar griežčiau laikytis karantino reikalavimų
Pirmiausia, primena gydytoja, pacientai, sergantys astma, turi griežtai laikytis visiems gyventojams skirtų saugumo ir karantino reikalavimų. Tačiau jiems dar svarbiau riboti kontaktą su kitais žmonėmis, todėl reikėtų vengti eiti net į maisto prekių parduotuvę ar vaistinę, – tai už juos turėtų padaryti artimieji.
Gydytoja akcentuoja, kad ypač svarbu vaistus astmai gydyti vartoti kaip visada ir pačiam nekoreguoti gydymo režimo, nes nustojus vartoti vaistus būklė galėtų tik pablogėti.
„Reikėtų adekvačiai vertinti juntamus simptomus, nes astmos paūmėjimą galima supainioti su COVID-19 infekcijos požymiais. Tačiau neteisinga gydymo korekcija gali lemti komplikacijas, todėl tai turi būti tik gydytojo, o ne paciento sprendimas – patys gydymo nestiprinkite ir nesilpninkite“, – pabrėžia pulmonologė.
Jos teigimu, karantino metu gydytojai sunkia astma sergančius pacientus gali konsultuoti, padidinti vaistų dozę ar net naujai skirti biologinę terapiją. Tačiau tam būtina įvertinti, ar paciento būklė reikšmingai pasikeistų kol kas pridėtinio gydymo dar nepaskyrus.
„Jeigu pacientai dar gali palaukti, kol ši situacija aprims ir gydymo įstaigose lankytis bus saugiau, taip ir patariu daryti. Jeigu kyla bet kokių klausimų, pirmiausia paskambinkite savo gydytojui – labai gali būti, kad užteks konsultacijos telefonu.
Kitu atveju, pajutus, kad būklė blogėja, gydytojui pasirodyti būtina. Tik nevykite į gydymo įstaigą patys, ypač jei karščiuojate ar pajutote paūmėjusius kvėpavimo simptomus. Skambinkite savo gydytojui ir jis padės įvertinti situaciją, esant reikalui – suorganizuos konsultaciją saugiu būdu ir į ligoninę galėsite vykti nurodytu laiku. Jeigu jaučiatės labai blogai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Įtarę, kad galėjote užsikrėsti COVID-19 infekcija, skambinkite į koronaviruso karštąją liniją“, – nurodo Kauno klinikų gydytoja.
