Nuolat per dantį traukiami garbaus amžiaus vairuotojai Kelių policijos suvestinėse beveik neminimi. Matyt, netylantys kaltinimai dėl esą prasto pensininkų vairavimo dažnai yra nepagrįsti. Tiesa, medikai bei eismo ekspertai pastebi, kad amžius visgi daro įtaką vairuotojo elgesiui kelyje, bet ne tokią, jog būtų galima nustatyti vairavimo amžiaus cenzą.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis sakė, kad pasikeitus eismo įvykių įforminimo tvarkai sumažėjo statistikos apie avarijas padarančių vairuotojų amžių, lytį ir panašiai.
Tačiau pareigūnas prisiminė, kad jo darbo praktikoje retai pasitaikė avarijų, kurias sukėlė senyvo amžiaus žmonės.
"Nors pensinio amžiaus vairuotojai retai tampa avarijų kaltininkais, vis dėlto jų vairavimas kartais sukelia problemų kelyje. Tai natūralu, juk senų žmonių reakcija kelyje nebe ta, jie skirtingai vertina situaciją", - pastebėjo R. Šideikis.
Panašios nuomonės garbaus amžiaus vairuotojų atžvilgiu buvo ir draudimo agentūrų atstovai.
ERGO kompanija, teikianti privalomo civilinio vairuotojų draudimo paslaugas, pasikeitus tvarkai, registruoja eismo įvykių dokumentus.
Robertas Dulkė, įmonėje dirbantis jau dvylika metų, sakė, per savo darbo praktiką prisimenantis nedaug avarijas sukėlusių garbaus amžiaus vairuotojų.
"Tokių atvejų būna labai retai. Senyvi vairuotojai dažniausiai nebūna nei avarijos kaltininkai, nei jos dalyviai. Jei pensininkams ir pasitaiko nelaimingų eismo įvykių, dažniausiai tai būna kosmetinio pobūdžio avarijos", - "Autosalonui" sakė įmonės atstovas.
Jo teigimu, vyresnio amžiaus vairuotojų avarijos būna tik dėl mažo greičio. Tokių įvykių metu dažniausiai nebūna nukentėjusiųjų.
BTA draudimo kompanijos žalų ekspertas Kęstutis Mikuta pastebėjo, kad garbaus amžiaus vairuotojai avarijų padaro kur kas mažiau nei jaunimas.
"Tikslių duomenų, kiek kokios amžiaus grupės žmonių į mus kreipiasi, pasakyti negaliu, bet mano darbo praktikoje pagyvenusių avarijų dalyvių ar kaltininkų pasitaikė nedaug. Nors, žinoma, ir jie pakliūna į nelaimingus įvykius", - teigė K. Mikuta.
Mokytis sunku, bet norisi
Kelių Klaipėdos vairavimo mokyklų darbuotojai sakė savo įstaigose sulaukiantys garbaus amžiaus žmonių, nors tokių pasitaiko nedaug.
"Beveik kiekvienoje grupėje būna po keletą vyresnio amžiaus atstovų. Jiems mokytis sekasi įvairiai. Vieni labai imlūs, kitiems prireikia daugiau papildomų vairavimo pamokų, ilgiau mokosi teorijos. Pasitaiko, kad senjorai meta kursus supratę, kad mokytis sekasi sunkiai", - sakė UAB "Particula" direktorius Faustas Jotkevičius.
Jis teigė nežinąs, kokios sveikatos būklės žmogui yra neleidžiama vairuoti - esą griežti draudimai taikomi tik psichinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
"Esame net kurčnebylį išmokę vairuoti, ir jis vėliau išsilaikė teises", - prisiminė mokyklos vadovas.
Kitos vairavimo mokyklos "Linaudrė" vadybininkė Dalia Pečiulienė sakė, kad šešiasdešimties metų ar vyresnių "moksleivių" sulaukiama labai retai.
"Per pastaruosius ketverius metus tokių buvo gal du ar trys. Jiems mokytis sekėsi sunkiau: ilgiau studijavo teoriją, turėjo daugiau nei dešimt praktinio važiavimo užsiėmimų", - teigė D. Pečiulienė.
Vis dėlto ji pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės daug atsakingiau žiūri į vairavimą ir mokymosi kursus.
"Jiems svarbiausia ne išlaikyti egzaminus "Regitroje", o išmokti vairavimo teoriją ir praktiką. Galbūt dėl to jų mokymosi procesas užtrunka ilgiau", - aiškino vadybininkė.
Sutrikimai - ne problema?
Moters teigimu, vairuotojai turėtų daug dažniau tikrintis savo sveikatos būklę bet kokiame amžiuje.
"Juk per dešimt metų sveikata gali kardinaliai pasikeisti. Įmanoma susirgti tokiomis ligomis, kad vairuoti paprasčiausiai nebegalėtume. Dažnesnė sveikatos patikra apsaugotų ne tik patį vairuotoją, bet ir kitus eismo dalyvius", - svarstė D. Pečiulienė.
UAB "Alvridika" direktorė Giedrė Rasiukienė prisiminė turėtą vienintelę senyvą vairavimo kursų lankytoją.
"Jai sekėsi puikiai. Viską išsilaikė iš pirmo karto ir daugumai jaunimo nušluostė nosį. Labai tikiuosi, kad ji sėkmingai vairuoja ir šiandien", - pavyzdingą mokinę prisiminė direktorė.
Pasak jos, prie vairo atsargiai arba visai nesėsti turėtų epilepsija sergantys žmonės. Regos ar klausos sutrikimai, anot direktorės, šiais laikais nebėra didelė problema.
"Dabar yra daugybė priemonių, pašalinančių šiuos trūkumus: kontaktiniai lęšiai, akiniai ar klausos aparatai. Apskritai manau, kad žmonės gali vairuoti tol, kol prie vairo jaučiasi gerai ir užtikrintai", - "Autosalonui" teigė G. Rasiukienė.
Pavojus - dėl lėtesnės reakcijos
Dauguma medikų pripažįsta, kad senyvi žmonės turėtų nestokoti savikritikos prieš sėsdami už vairo. Brandaus amžiaus sulaukę asmenys daug dažniau skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais, kurie jų nekamavo jaunystėje.
Psichiatras Vincas Šlioža pastebėjo, kad senatvėje padaugėja kardiologinių, neurologinių sveikatos sutrikimų atvejų. Pastarieji, pasak mediko, gali trukdyti žmogui saugiai vairuoti.
"Ne paslaptis, kad pensinio amžiaus žmonėms sulėtėja reakcija, sunkiau sutelkti dėmesį, greitai priimti ir apdoroti informaciją. Visi šie dalykai gali sukelti pavojų kelyje", - sakė psichiatras.
V. Šlioža teigė negalintis spręsti, kuris žmogus gali vairuoti, o kuris - ne, tačiau kelis sveikatos sutrikimus, draudžiančius sėsti prie vairo, psichiatras įvardina: senatvinė dimensija bei šizofrenija.
Tiesa, pastarąja liga žmogus gali sirgti bet kokio amžiaus, o senatvinė dimensija kai kuriuos aplanko tik sulaukus garbaus amžiaus.
"Šia liga sergantys senoliai dėl būdingos smegenų atrofijos praranda orientaciją laike bei erdvėje. Jų veiksmai tampa nekoordinuoti ir dažnai impulsyvūs. Laimei, tokie žmonės, suprasdami ligos rimtumą, dažniausiai patys atsisako vairuoti automobilį", - kalbėjo V. Šlioža.
Vieni smerkia, kiti supranta
Vairuotojų amžiaus ribojimo klausimas, matyt, keliamas ne šiaip sau. Tarp kasdienių eismo dalyvių vyrauja įvairios nuomonės šios vairuotojų grupės atžvilgiu.
Taksi vairuotoju dirbantis 34 metų Anatolijus teigė savo darbe dažnai susiduriantis su senyvo amžiaus vairuotojais.
"Nesakau, kad seniems žmonėms reikia uždrausti vairuoti, bet prieš sėsdami prie vairo jie turėtų įvertinti savo galimybes. Ne kartą kelyje per juos esu patekęs į avarinę situaciją. Daugiausiai problemų kyla, kai skubi ar papuoli į mašinų kamštį. Tokiomis situacijomis važiuoti reikia greitai ir tiksliai, o tai seniesiems sunkiai sekasi", - pasakojo vyriškis.
Panašiomis spalvomis situaciją piešė 48 metų Saulius. Jo teigimu, automobilio statymas pagyvenusiems vairuotojams - neįveikiama užduotis.
"Dažnai pro langą stebiu įvažiuoti ar išvažiuoti bandančius senolius. Dauguma atvejų vaizdas - liūdnas. Tai, kad jie statydami mašiną sugaišta ne vieną minutę - jų reikalas, tačiau kartais dėl to nukenčia šalia stovintys automobiliai", - sakė pašnekovas.
Jis juokavo, kad į automobiliu važiuojantį pensininką, kaip ir į vairuotoją moterį, žiūrėti niekada nepabosta.
Garbaus amžiaus vairuotojams kur kas atlaidesnės pasirodė esančios "Autosalono" kalbintos moterys.
56-erių ponia Irena sakė pati nevairuojanti, tačiau suprantanti vyresniuosius.
"Aš palaikau saugų ir tvarkingą vairavimą. Nesuprantu, kur vairuotojai nuolat skuba, ypač jaunesni. Kelyje tragedijų ir taip netrūksta, todėl reikia važiuoti pagal taisykles. Mano nuomone, vyresni vairuotojai daug atsakingesni prie vairo", - sakė ji.
Moteriai antrino ir 30-metė Jolanta. Ji teigė kelyje su problemomis nesusidurianti, o ir senyviems žmonėms stengiasi būti pakantesnė.
"Juk visi pasensime ir nežinia, kokie vairuotojai būsime. Vis dėlto kartais norisi paskubinti kamštyje sutrikusius garbaus amžiaus vairuotojus", - prisipažino pokalbininkė.
Milda VILIKANSKYTĖ
