Vokietijoje, Miunchene, Bavarijos valstybinėje bibliotekoje tarp gausių ir vertingų rinkinių yra nemažai retų knygų, metraščių, kronikų, herbynų, saugojančių ir senosios Lietuvos istorijos momentus: seniausius 15 a. Lietuvos heraldikos fragmentus, herbų atvaizdus, priskiriamus Vytautui Didžiajam, karaliui Jogailai bei senuosius Lietuvos simbolius, kurie mūsų istorijai net nėra žinomi.
Bavarijos valstybine biblioteka (Bayerische Staatsbibliothek – BSB) Miunchene - antroji pagal dydį biblioteka Vokietijoje, šiandien savo fonduose sukaupusi saugo apie 10 milijonų knygų, 50 tūkst. šiuolaikinių periodinių leidinių: laikraščių ir žurnalų, taip pat daugiau nei 8500 licenzijuotų elektroninių žurnalų, bei labai vertingą retųjų istorinių rankraščių ir istorinės vertės senųjų spaudinių rinkinį, kuris yra vienas didžiausių ir vertingiausių rinkinių visame pasaulyje. Šiandien vis plačiau atsiveriantis Vakarų Europos istorinis paveldas laisviau tampa pasiekiamas ir mūsų tyrinėtojams.
Ilgą laiką dėl nepalankių politinių aplinkybių mes negalėjome ir net neturėjome jokių galimybių prisiliesti prie mūsų simbolių praeities ir jų tyrinėjimo.
Lietuvoje senasis heraldikos palikimas beveik neišliko, buvo dažnai ir naikinamas, nes valstybės simboliai, Lietuvos herbas visad kėlė okupantams didelių pavojų. Tad Bavarijos valstybinės bibliotekos retųjų spaudinių rinkiniai ir pasižvalgymas po juos atnešė ne vieną malonų netikėtumą, gal ir didesnį siurprizą ne tik man vienai, bet ir šiokį tokį nedidelį atradimą Lietuvos istorijai.
Iš tikrųjų Bavarijos valstybinės bibliotekos Miuchene retųjų spaudinių skyriuje savo unikalumu išsiskiria gausus senųjų kronikų ir herbynų rinkinys, saugantis įdomius Lietuvos heraldikos ir jos istorijos fragmentus. Sunku patikėti, kad čia šiame rinkinyje nuo mūsų slepiasi gal net kelios dešimtys įdomiausių Lietuvos, jos valdovų, o taip pat atskirų LDK žemių: Žemaitijos, Smolensko, Voluinės gražiausių herbų atvaizdų, patraukiančių dėmesį ne tik savo meniškumu, bet ir istorinės praeities detalėmis bei įdomiais faktais.
Seniausias herbynas, kuriame pavyko rasti Lietuvos heraldikos pėdsakų, datuojamas 1475-siais metais, tačiau herbynas, ko gero, sprendžiant iš archaiškai ir primityviai atvaizduoto Vyčio, buvo paruoštas žymiai ankstesniais metais.
Čia pat rinkinyje saugoma reta, 1480 m. spausdinta, Kondrado Grunenbergo kronika. Ji mums išsaugojo 2 ypatingai gražius ir meniškus lietuviškus herbus (žr. pav. 2-3). Abu jie priskiriami Vytautui Didžiajam. Apie tai byloja prie jų paliktas įrašas.
Tarp kitų vertingų senovinių Bavarijos valstybinės bibliotekos lobyne saugomų retųjų rankraščių yra ir Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo, vykusio 1414-1418 m. Šveicarijoje, kronika. Apie ją buvome šiek tiek užsiminę praeitame “Čikagos aido” numeryje. Ši kronika mūsų Lietuvos istorijai išsaugojo ne tik gražius ryškiomis spalvomis atvaizduotus karaliaus Jogailos bei Vytauto didžiojo herbus, bet ir daugiau svarbių faktų, įdomių vaizdų ir to laikmečio piešinių.
Kaip pamename iš istorijos, čia, Konstance, vyko didžiulis viduramžių bažnytinis forumas, kuriame buvo svarstomi ne tik bažnytiniai, bet ir kiti svarbūs Europos valstybių klausimai ir reikalai. Jame dalyvavo ne tik bažnyčios atstovai ir hierarchai, bet ir visos Europos karaliai, didikai, bajorai, riteriai, jų tarpe Vytautas, Jogaila, o su jais ir pulkas didikų iš Lietuvos ir Žemaitijos. Šio suvažiavimo svarstymui buvo pateiktas lietuvių - žemaičių skundas prieš kryžiuočius ir ordiną. Kaip byloja mūsų istorija, byla prieš kryžiuočius buvo laimėta.
Kronikos autorius U. Richentalis, kaip tik dalyvaudamas tame suvažiavime, iš arti stebėjo jo eigą ir įvykius. Ką matė, girdėjo - surašė ir užfiksavo kronikoje, rašytoje 1414-1418 metais.
1450-1465 m. pasirodė 9 papildomos kopijos, tačiau pats kronikos originalas dingo ir iki mūsų dienų neišliko. 1483, 1536, ir 1575 m. buvo atspausdintos dar 3 šios įdomios istorinės knygos laidos.
Pastebėsime, kad kronika turi 115 puslapių, kurie iliustruoti spalvotais istoriniais įvykio vaizdais bei 837 suvažiavimo dalyvių, jų tarpe ir lietuvių atstovų, atvaizduotais herbais.
Mūsų istorijai ir mums patiems yra nemažiau įdomūs ir vėlesniųjų, 16-17 amžiaus, Bavarijos bibliotekoje išsaugotų herbynų rinkiniai, kuriuose aptinkama ne ką mažiau įspūdingų Lietuvos heraldikos atvaizdų.
Šis įdomus ir vertingas Bavarijos valstybinės bibliotekos herbynų rinkinys ateityje, ko gero, pradžiugins ne vieną istorijos tyrinėtoją kokia nors malonia staigmena. O tai, ką pavyko rasti prieš keturias savaites, publikuojame jau dabar.
Manau, kad ši netikėtai atrasta įdomi heraldinė medžiaga tyrinėtojams suteiks galimybę prisiliesti prie tolimos mūsų valstybės ir jo simbolių praeities, padės paaiškinti kai kurių simbolių prasmę mūsų valstybės istorijoje, leis plačiau įsigilinti į Lietuvos herbo vystymosi ir jo raidos etapus, sužadins norą atidžiau pažvelgti į atskiras detales, formas, simbolio vaizdavimo manieras, spalvų koloritą, rūpimas detales.
Valstybės herbas - tai tautos tapatumo simbolis. Taip buvo prieš daugelį šimtmečių, taip yra ir mūsų dienomis. Tuo galime įsitikinti žvelgdami į Bavarijos valstybinėje bibliotekoje išsaugotą lietuvišką heraldikos paveldą.
