Europos paveldo dienos Lietuvoje šiemet skirtos vargonams. Specialistų teigimu, dažnai pamirštama, kad gelbėti svarbiau ne išorę, o instrumento širdį.
Panevėžyje vykusioje konferencijoje vargonų specialistai aptarė opiausias problemas.
Nors Lietuvos privalumas dabar (lyginant su Vakarų šalimis) dėl lėšų stygiaus ilgą laiką nejudinti vargonai išsaugojo daug autentiškumo – nebuvo išmesti ar pakeisti. Dėl to turime daug XIX a. pabaigos ir XX a. amžiaus pradžios šių instrumentų. Tiesa, labai prastos būklės.
Pirmą kartą vargonai Lietuvoje paminėti prieš šešis šimtus metų – 1408-aisiais Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona Ona gavo dovanų nešiojamus vargonėlius.
„Mes turime barokinių vargonų, mes turime barokinių vargonų liekanų, mes turime kaimiškų puikių instrumentų, kurie gal primityviai padaryti, bet nuostabiai gražiai skamba“, – sako vargonų restauratorius, muzikologas Rimantas Gučas.
Dabar šalyje vargonų priskaičiuojama apie penkis šimtus. Dauguma jų pagaminti iki pirmojo pasaulinio karo.
„Iki šiol dar kartais manoma, kad vargonai yra tik fasadas, o tai, kas viduje – muzikantų reikalas. Tačiau iš tiesų paminklosauga ir Vakaruose prasidėjo nuo fasado saugojimo“, – teigia R. Gučas.
„Jeigu šiandien skaičiuojama apie 200 istorinių vargonų, kurie saugomi valstybės, o visoje Lietuvoje yra 450–500 istorinių vargonų, ir jeigu per metus restauruojami vos 4–5, na, gal 7-8 instrumentai, tuomet įsivaizduokime, kiek mes turėsime laukti dešimtmečių, kol visi vargonai bus restauruoti“, – retoriškai klausia menotyrininkas, vargonų istorikas Girėnas Povilionis.
70 metų nerestauruoti barokiniai vargonai yra ir Jūžintų bažnyčioje (Rokiškio rajonas).
„Užkišau, kad jie neatšoktų, bet nebegaliu groti piano, nes nebesilaiko spyruoklės“, – sako bažnyčios vargoninkas.
Bažnyčia teigia lėšų – apie milijono litų – vargonams restauruoti neturinti, jų neskiria ir Kultūros paveldo departamentas.
„Variklis oro nebekelia, kadangi dumplės kiauros, ir kampuose visos prakiurę, bet su rankomis pripumpuojame kažkiek oro, dar galima išgauti keletą garsų“, – pasakoja Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Leonas Linda.
Specialistų teigimu, pirmiausia vargonais turėtų rūpintis jų savininkės – vyskupijos, padedant vietos savivaldybėms ir Kultūros paveldo departamentui.
Zina Paškevičienė
Panorama
