Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės elektroninį miesto problemų sąrašą, bene kas antra problema yra susijusiu su automobilių statymu. Vieni piktinasi pievas išvažinėjančiais vairuotojais, kiti – neturėjimu kur palikti automobilio ar jo apgadinimu, statant tam nepritaikytose vietose. O kur dar lietus.
Gelbėja skęstančius automobilius
Prasidėjus pavasariui ir praūžus lietums, internete paplito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti purvynuose skęstantys automobiliai bei juos gelbstintys savininkai. Viename iš įrašų matyti, kaip automobilių aikštele paverstoje pievoje keli vietiniai gyventojai padeda užklimpusiai automobilio vairuotojai.
Po keliolikos nesėkmingų bandymų ją ištraukti, pagaliau vienam vyrui pavyko. Tačiau automobilis buvo gerokai apgadintas. Apsidairius keliuose panašiuose seniausiuose Vilniaus mikrorajonuose, situacija panaši: žioji ne tik gilios duobės, bet ir akį rėžia išvažinėtos pievos. Gyventojai nelėpdami piktinasi tokia situacija.
Susisiekus su Vilniaus savivaldybės Eksploatacijos poskyrio vedėju Gintautu Kazimieru Niaura, aiškėja, kad pirmiausia pabrėžia galimų nuobaudų grėsmes dėl tokio nedrausmingų gyventojų elgesio. Pasak jo, automobilių statymas neleistinos vietose, tokiose kaip šalia namų esančios pievos – laikoma nusižengimu. Nors sutinka, kad dauguma dar sovietmečiu statytų aikštelių neatitinka jokių normų.
Savivaldybės atstovas tikino, kad yra įvairių būdų, kaip spręsti tokias gyventojų problemas. Nors dažniausiai žmonės nori, kad viskas būtų sutvarkoma už juos.
Norite aikštelės – įsirenkite
Portalui tv3.lt G. Niaura pasakojo, kad savivaldybė pati nėra pajėgi ir įgalinta įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Tai turėtų daryti iniciatyvūs gyventojai ar namų bendrijos. Visgi, sumaitotų kiemų Vilniuje yra nemažai.
„Kas liečia stovėjimo aikšteles, vadinasi, norint jas įrengti, tam truputį trukdo statybos įstatymas. Kadangi aikštelės įrengimas galimas tik tada, kai suformuotas sklypas. Tai reiškia – visos išvažinėtos pievos, kurios yra pas mus tarp namų, jose aikšteles įrengti neleidžia teisės aktai. Kaip ir minėjau, tai gali būti daroma tik bendrijai suformavus sklypą, numatant automobilių aikštelės įrengimo projektą.
Tarkim, jeigu yra stipri bendrija, veiklūs žmonės tame name, tai būna tokių atvejų, kai žmonės suformuoja sklypą aplink savo namą, tokiu atveju žmonės patys tvarkosi, įsirengia papildomas automobilių statymo vietas. Nes taip paprastai ne iš šio, nei iš to, paimti ir įrengti aikštelę, mums neleidžia įstatymai.
Mes turim gerų pavydžių mieste, kur kartu su žmonėmis ar bendrijomis sutvarkėm aikšteles. Kaip pavyzdžiui, Smolensko gatvėje, žmonės tikrai iniciatyvūs. Nes įrengti automobilių stovėjimo aikštelę be sklypo, teisiškai, negalima“, – tvirtino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, yra nemažai pavyzdžių, kai aplink namus formuojami sklypai, kai į sklypo ribas apimamos ir žaidimų aikštelės ir kažkokios pievos, kur niekas kito sklypo niekada nesuformuos, o prie to pastato suformavus sklypą, jau galima projektuotis ir daryti sau aikštelę. Ir netgi ją apsitverti galima.
Duobių mažės, aikštelių nedaugės
Dar kovo mėnesio pradžioje, Vilniaus savivaldybė suskubo tvarkyti po žiemos gatvėse atsiradusias avarines duobes, plyšius ir kitus kelio dangos pažeidimus. Dėl drėgmės, teigiamos ir neigiamos temperatūrų kaitos duobių miesto gatvėse pagausėja kiekvieną ankstyvą pavasarį.
Kaip nurodė sostinės savivaldybė, praėjusiais metais po žiemos Vilniuje buvo užtaisyta apie 800 duobių, joms užtaisyti prireikė per 1000 kv. m. asfalto dangos. Šiemet suplanuota tvarkyti beveik du kartus duobių daugiau nei praėjusiais metais, vien per pirmus du mėnesius užtaisyta jau 900 duobių.
„Aišku, pirmiausia yra tvarkoma ten, kur yra privažiavimai prie ugdymo įstaigų, pravažiavimai tranzitiniai tarp namų, po to jau uždari kiemai, aikštelės tik konkretiems namams priklausančios. Tai į juos gerokai vėliau ateis savivaldybė, nes jų yra tūkstančiai ir visus sutvarkyti vienodai gretai neįmanoma. Todėl skatinami gyventojai ir savivaldybė gali prisidėti 50 proc. darbų apmokant, tiek aikšteles, tiek šaligatvius. Šiemet savivaldybė nėra numačiusi plėtimo ir įrengimo. Kaip ir minėjau, įrengti stovėjimo aikštelę, reikia turėti sklypą“, – tvirtino G. Niaura.
Kaip anksčiau portalui tv3.lt kalbėjo sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis, infrastruktūros problemų turėtų mažėti su naujų namų statybomis.
„Vidurinėje Vilniaus zonoje, sovietmečio statybos kvartaluose, ten daugiausia žmonių gyvena. Mes norėtume, kad jei ateina nauja plėtra būtų prisidedama prie jų infrastruktūros atnaujinimo, tokia sąlyga visiems vystytojams“, – nurodė architektas. Be to, pagrindinis argumentas, dėl ko verta senos statybos namus griauti tai, kad pagal tyrimus jaunimas nesirenka butų senos statybos namuose.
Regis, senos statybos namuose gyvenančių vilniečių ir svajojančių apie galvos skausmo dėl automobilio statymo pabaigą, laukia keli pasirinkimo variantai: bandyti patiems įsirengti aikštelę, laukti kol bus statomas naujas namas šalia arba tiesiog atsisakyti automobilio.
