Besibaigianti vasara savaitgalį Neringai padovanojo ne tik puikų orą, šiltą jūrą, bet ir galimybę pažinti archajinius amatus, pirmadienį rašo dienraštis "Klaipėda"
Priešais Nidos prieplauką iš žabų ir vytelių suręstuose dirbtuvėlėse eksperimentinės archeologijos meistrai ir jų pasekėjai žiedė puodus, iš liepos žievės gamino kibirėlius, o iš gintaro - amuletus, ant įkaitusių akmenų kepė duoną, o ant laužo – penkių žuvų žuvienę. Vieni stebėjo ir klausinėjo, kiti patys bandė kažką pramokti, o daugelis buvo laimingi galėję nusipirkti kokią nors retenybę.
Pasak šventės organizatorės, Neringos istorijos muziejaus direktorės Eleonoros Jonušienės, devintą kartą surengtos Senųjų amatų dienos Nidoje tapo graži tradicija. Jei į pirmąją šventę atvyko tik du eksperimentinės archeologijos meistrai, tai į šią – septyniolika.Kasmet, pasak direktorės, šventėje galima pamatyti kažką nauja.
Pavyzdžiui, šįmet – Dionyzo Varkalio ir jo mokinių demonstruojamą Klaipėdos krašto juvelyriką, Tomo Sutkaičio gaminamus neolito laikotarpio akmeninius kirvukus arba šiauliečių muziejininkų apavą iš liepos karnos. Pastarasis, anot rekonstrukcijos bendraautorės Audronės Šapaitės, yra atkeliavęs iš devintojo amžiaus, Latvijos, Araičių gyvenvietės, o archeologų šiauliečių rekonstruotas tik prieš metus.
Net du mėnesius grandininius šarvus iš plieno rankomis gamino klaipėdiečio Dionyzo Varkalio mokiniai- šešiolikmetis Augustinas bei dvidešimtmečiai Povilas ir Evaldas. Apie 15 kilogramų sveriančius šarvus matavosi ne vienas tikru riteriu norėjęs pasijusti vyras, tačiau pirkti nesusigundė niekas. 600 litų - nemenka suma.
Užtat moterys šluote nušlavė prekystalius su originaliaisiais rekonstruotais baltų, vikingų ar keltų papuošalais, kuriuos demonstravo ne tik lietuviai, bet ir lenkai bei latviai.
Dvi dienas nuo ryto iki vakaro šurmuliuojanti šventė labai patiko vaikams, nes jie turėjo galimybę ir duoną užmaišyti, ir dubenėlį iš molio nusilipdyti bei išdegti, ir rūsiškais žaislais pažaisti (juos pristatė iš Zelenogradsko, Kaliningrado srities atvažiavę neringiškių kaimynai) bei tikras bites stikliniame avily pamatyti. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems gerokai užvirė kraujas aikštėje stebint viduramžių kovas, kurias demonstravo senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“.
Apsišarvavusių vyrų „žaidimai“ publikai įvarė gerokai baimės. Kai nuo smūgio vienam karžygiui buvo sužeista ranka ir ištryško kraujas, žiūrovai aikčiojo nebežinoję kaip reaguoti: pykti, žavėtis ar stabdyti brutalias kautynes. Kur kas estetiškesnis akiai buvo kitos dienos reginys – riterių turnyras dėl damos rankos bei 14 – 15 amžių dvarų šokiai ir žaidimai, kuriuos demonstravo riterių brolija, Viduramžių pasiuntiniai“. „Pirmą kartą atvykęs į Nidą pasijutau toks laimingas, nes atradau čia ne tik fantastišką gamtą, europietiškus žmones, bet ir šią nepaprastą šventę, man netikėtai įrodžiusią, kokią seną ir turtingą kultūrą turi Lietuva“, - „Klaipėdai“ kalbėjo 29 metų italas Aldo Pocoli, nusipirkęs maišelį su trejų devynerių vaistažolėmis ir ketinęs šį gėrimą pasigaminti namie.
Prieplaukos aikštėje šurmuliavo begalė kitų užsieniečių – vokiečių, austrų, lenkų, rusų... Gerą šventės nuotaiką palaikė koncertavę folkloro ansambliai – neringiškių "Giedružė“ ir klaipėdiečių „Alka“.
