Prieš Valentino dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys kelio komedija „FELICITÀ“, kurios pagrindiniais personažais tapo į Sanremo festivalį išsirengusi estrados primadonos Džildos (I. Stasiulytė) ir muzikos profesoriaus Oresto (A. Mickevičius) Vaigauskų pora.
Jų kelionę ir triumfą Sanreme fiksuoti pakviestas kuklus žurnalistas (Antanas Obcarskas).
Kelionėje pora sutinka ne mažiau ekscentriškų personažų, patiria triuškinančių išmėginimų ir gauna netikėtų pamokų, rašoma pranešime spaudai.
Atsitiktinumai, meilės intrigos ir nelauktai atsiradę priešai tampa tikrais išbandymais. Ar pavyks trijulei, kepinant Italijos saulei, pasiekti išsvajotąjį muzikos festivalį?
„Muzika šiame filme – labai svarbi, – teigia vienas iš filmo kūrėjų bei aktorių A. Mickevičius ir pasakoja, kad pradžioje filme norėta pasitelkti tik auksinės italų estrados dainas. Vaigauskų estradinės karjeros pikas irgi buvo tuo metu, kai Vakarų pasaulis dainavo su Adriano Celentano, Pupo, Toto Cutugno, Claudia Mori, Mina Mazzini ir kitais italų atlikėjais. Toms dainoms dažnas lietuvis jaučia nepaaiškinamą nostalgiją.
Jos lengvai įsimena, yra melodingos, malonios ausiai. Norėjome, kad itališkas jų skambesys filmui suteiktų nostalgiško estradinio šarmo“.
Tačiau, kai filmo kūrėjai pradėjo ieškoti oficialių leidimų naudoti italų estrados šlagerius, paaiškėjo, kad gauti juos nebus lengva. Buvo nuspręsta koreguoti muzikinį filmo takelį ir ieškoti muzikos, kurią lengviau gauti, rašoma pranešime spaudai.
Šalia itališkų dainų filme atsirado lietuvių kūrinai, natūraliai papildę kūrybinį sumanymą.
Savo kūrinius filmui mielai sutiko paskolinti populiarūs atlikėjai – Monika Liu ir Dominykas Ježerys-OG Version. Komedijoje nusifilmavo ir Lietuvos estrados legenda Birutė Dambrauskaitė.
„Birutė yra sena gera Vaigauskų bičiulė. Susidraugavome dar tais laikais, kai Vaigauskai TV3 eteryje turėjo nuosavą laidą – gyvenimo būdo žurnalą „Legendinės legendos“, – pasakoja A. Mickevičius. – Birutė filme nedainuoja, ji atlieka realios legendinės legendos, ilgametės Vaigauskų kolegės vaidmenį. Mes su Ineta mėgstame supinti tikrovę su fantazija, išgalvotais dalykais“.
„Pasakiau tik keletą frazių, – juokiasi B. Dambrauskaitė ir pripažįsta, kad būtų norėjusi didesnio vaidmens. – Man visada patiko vaidinti. Kiną pažinau dar tada, kai buvo kuriamas Balio Bratkausko filmas „Ko verkė pušys“ – jame prieš kiekvieną sceną pliaukštelėdavau kino pliauškyne. Stebėjau, kaip vaidina aktoriai, man patiko charakteriniai vaidmenys.
Pagrindinį vaidmenį suvaidinau režisieriaus Romualdo Kaminsko televizijos filme „Ar yra Venecija“. Buvau grafienė, gaila, kad daugiau vaidmenų nebuvo, kinas man labai patiko“.
Monikos Liu dainą „Troškimas“ Aistis sako išgirdęs atsitiktinai, ieškodamas filmui muzikos. „Ji man įstrigo, Monika dainuoja apie meilę, troškimus, o tai nepaprastai atspindi Džildos jausmų pasaulį“.
OG Version „S klasę“ komandai rekomendavo montažo režisierius Marius Rimkus. Tikrai smagiu atradimu tapo aikštelės asistento Simo Bagdono-RoleofKama-Tone sukurtas ir įdainuotas repo epizodas.
Filmo muziką į vientisą garso takelį sujungė kompozitorius Vytas Rasimavičius, pats pergrojęs ir įvairiais muzikos instrumentais įrašęs klasikos kūrinius, kuriems nereikia autorių sutikimo.
Gauti oficialius leidimus naudoti filme italų kūrėjų muziką nebuvo paprasta. „Net nežinau tikslaus žodžio, kuris galėtų apibūdinti šį procesą, – pasakoja A. Mickevičius. – Ilgą laiką atrodė, kad mūsų pastangos atsimuša į nematomą sieną.
Ieškodami, kas atstovauja įvairioms autorių teisėms Europoje ir pasaulyje, supratome, kokia chaotiška ir kartais absurdiška yra sistema. LATGA mums padėjo surasti pirmuosius kontaktus, tačiau tuo jų pagalba ir baigėsi.
„Jūsų vietoj net neieškočiau, tiesiog nenaudokit tos muzikos, leidimus vargiai gausite“, – mums sakė.
Ir tikrai, atsakymų į kai kurias užklausas taip ir nesulaukėme. Į kai kurias atsakė, bet, užpildę šūsnis anketų, sužinojome, kad suma už pusę minutės ar minutę viršija vaizduotės ir finansinių galimybių ribas“.
Filmo anonsas:
Kai kuriais atvejais filmo kūrėjai apsiribojo tik muzikos ir teksto licencija, kuri reiškia, kad dainą galima atlikti iš naujo, nes konkretaus mechaninio įrašo teisės priklauso dar kitai agentūrai arba net dviem, kurios tarpusavyje nesusitaria.
„Teko panaudoti ir savo vokalinius sugebėjimus“, – juokiasi Aistis. Jis džiaugiasi, kad finaliniame filmo montaže, po visų įmanomų ir neįmanomų pastangų, itališką estrados prieskonį išgirsti vis tik galima.
O viena italų agentūra teigė, kad keletą filmo ištraukų su skambančia italų muzika peržiūrėjo bene didžiausia Italijos estrados legenda Adriano Celentano.
Šilta, komiška, itališkomis ir lietuviškomis dainomis skambanti istorija I. Stasiulytės ir A. Mickevičiaus filme „Legendinės legendos FELICITÀ“ Lietuvos kino teatruose – nuo vasario 14 dienos. Tinka žiūrėti ir su kečiupu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
