Pernai gruodį Lietuvai tapo Šengeno zonos nare, pasikeitė dalies lietuvių gyvenimas. Tačiau ne į gerąją pusę, kaip buvo žadėjusios Europos Sąjungos ir mūsų šalies valdžios institucijos - sustojo naudotų automobilių prekybos verslas.
Užsidariusios įmonės, atpigę automobiliai, be darbo likę vilkikų vairuotojai - taip pasikeitė gyvenimas srityje, su kuria susiję ir duonai užsidirba nemažai Lietuvos gyventojų.
Gintas Braždis, Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas, priežasčių tam turi daug.
„Valdžios nenoras padėti, naujų automobilių pardavėjų pastangos statyti mums pagalius į ratus“, - paprašytas įvardinti krizės priežastis, teigia jis.
Išvyko ir nebegrįžo
Pasak G. Braždžio, kasmet po Kalėdų ir Naujųjų metų Lietuvoje sumažėdavo klientų iš Kazachstano, Rusijos, Kirgizijos, Ukrainos ar Baltarusijos.
„Šventės pas mus, po to - šventės pas juos. Vasarį jie visi sugrįždavo, ir kasmet - vis daugiau. O dabar kaip dingo gruodį, taip daugiau ir nebepasirodė. Ir kaltos čia ne šventės, o Šengenas. Pavyzdžiui, kazachai jau buvo pripratę Maskvoje po tris dienas laukti Lietuvos vizų, kurios, be viso kito, dar ir pabrango. Dabar tai trunka savaitę, o juk reikia iš kažko tą laiką Rusijos sostinėje gyventi“, - peikia diplomatinės biurokratijos mašiną G. Brazdis.
Anot jo, į Lietuvą pirkti naudotų automobilių nebeatvažiuoja apie 80 proc. klientų iš minėtų šalių. Likę 20 proc. lietuvių mašinų prekeiviams niekada nebuvo aukso gysla.
„Dėl vizų užsieniečiams kreipėmės į šalies valdžios institucijas, bet niekas padėti nesirengia, tik apeliuoja į Šengeną, į Briuselį. Kam kažką daryti ir po to gauti per kepurę, jei mažiau problemų turėsi nieko nedarydamas? Ar Lietuva gali pakeisti Šengeno zonos reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams? Viskas įmanoma, reikia tik noro“, - tikina asociacijos vadovas.
Automobiliai pinga
„Taip, Šengenas prisidėjo prie krizės šioje srityje, bet yra ir kitos, nuo Lietuvos ar Briuselio nepriklausančios priežastys. Visų pirma tai - ekonominis stabtelėjimas pačioje Kazachstane, iš kurios pastaruoju metu į Lietuvą atvažiuodavo daugiausiai pirkėjų.
Ten bankai smarkiai pakėlė palūkanas, o pirkti 20-30 automobilių iškart, kaip kazachai darydavo, iš savų lėšų sunku. Be to, kiek teko girdėti, į šią šalį uždrausta importuoti senesnius nei 15 metų automobilius. Žodžiu, viskas susidėjo į viena, ir prekyba naudotais automobiliais Lietuvoje stoja“, - aiškina Vaidas Ramanauskas, Klaipėdos automobilių turgaus vadovas.
Pasak jo, tas jaučiama ir uostamiesčio turguje, nors paskutinį mėnesį čia klientų ir buvo šiek tiek daugiau nei vasarį ar kovą.
„Automobilių pardavėjai turėtų persiorientuoti į pelną ne nuo vieno parduotos mašinos, o nuo kiekio. Kol kas kainos Klaipėdoje ženkliai nekrito - gal prekeiviai buvo atsivežę iš anksto daugiau mašinų ir dar tikisi jas parduoti senomis kainomis. Tačiau jos turėtų kristi“, - prognozuoja V. Ramanauskas.
G. Braždis teigia, kad tai jau atsitiko.
„Paprastas pavyzdys - apynaujis, kelerių metų senumo „Toyota Camry“ modelis anksčiau kainuodavo apie 15 tūkstančių dolerių, dabar - jau tik 11 tūkstančių. Pažiūrėkite skelbimus - kainų kritimą pastebėsite plika akimi“, - sako jis.
Palieka verslą
„Kainos krenta. Kam reikia pinigų, tas ima, ir parduoda atsivežtas mašinas greičiau. Ir, beje, išvažiuoja užsidirbti visai kitose srityse į užsienį“, - teigia tokių kolegų pažįstantis klaipėdietis Kęstutis, prekyba naudotais automobiliais užsiimanti jau daugiau nei 10 metų.
Jis sako, jog pelnas, palyginti su laikais prieš dabartinę krizę šiame versle, yra smarkiai sumažėjęs.
„Nebėra pirkėjų iš Rytų, nebepuola ant naudotų mašinų ir lietuviai. Kuras brangsta nežmoniškais tempais, tai irgi stabdo žmones“, - teigia verslininkas.
G. Braždis patvirtina, kad dėl prekybos sąstingio užsidarė veiklą nutraukė jau ne vienas naudotų automobilių pardavėjas.
„Pirmiausiai pasitraukė tie, kurie dirbo naudodami ne savo, o skolintus pinigus - dar labiau grimzti dugnan tikrai neapsimoka. Aišku, krizė nesitęs amžinai, gal po pusmečio situacija ir pagerės. Marijampolė, kur ypač daug įmonių susiję su šiuo verslu, prieš kelerius metus jau buvo patyrusi krizę, tačiau vėl pakilo. Gal ir dabar bus taip“, - dideliu optimizmu G. Braždis.
Marijampolės bei Utenos regionuose dabartinis sąstingis jaučiamas itin ryškiai - atpigo paslaugos vilkikus remontuojančiuose servisuose, pervežimų bendrovės pajuto laisvų vairuotojų antplūdį ir dabar gali rinktis tokį, kokio pačios nori, o ne pirmą pasitaikiusį. Klientų trūkumą ėmė jausti vietos viešbučiai.
Rusai nebegrįš?
Gali būti, kad dėl įstatymų pasikeitimų Rusijoje į mūsų automobilių turgus nebegrįš ir šios šalies gyventojai. Neseniai specialiame Rusijos automobilių pramonės vystymui skirtame pasitarime premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė dar labiau padidinti muitus į šalį įvežamiems naudotiems automobiliams.
Beveik neabejojama, jog taip ir bus padaryta - tą, ką V. Putinas pasiūlo, dažniausiai puolama įgyvendinti „čia ir dabar“. Duotas dviejų mėnesių terminas.
Šiuo metu Rusijoje įvežamiems automobiliams iki 3 metų taikomas 48 proc. muitas, dar didesni tarifai - senesniems nei 7 metai automobiliams. V. Putino siūlymu, toks specialus, padidintas tarifas turėtų būti taikomas senesnėms nei 5 metai transporto priemonėms.
Beje, panašų sprendimą, priimtą prieš maždaug 8 metus, Lietuvos automobilių prekeiviai taip pat pajuto savo kailiu - mūsų šalies turguose karaliavę pirkėjai iš Rusijos pirmaujančias vietas užleido kazachams.
Be to, Rusijoje ketinama padidinti ir mokesčius - didžiausius tektų mokėti tų mašinų savininkams, kurios atitinka „Euro 2“ aplinkosaugos reikalavimus, „Euro 3“ reikalavimus atitinkantiems automobiliams mokesčiai nepasikeistų, o sumažėtų „Euro 4“ ir „Euro 5“ modeliams.
Tarp kitko
G. Braždis, nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas, teigia, kad prie dabartinės krizės šioje srityje prisidėjo ir naujų automobilių pardavėjai.
„Visa kampanija prieš mus organizuojama per žiniasklaidą ir valstybines institucijas - vis kas nors iš jų atstovų neužmiršta paminėti, kad naudoti automobiliai nesaugūs ar panašiai.
Prieš kurį laiką Lietuvoje viešėje televizijos grupė iš Rusijos. Tris dienas juos lydėjau, pasakojau, rodžiau. O po to parodo sąvartynus ir pareiškia: „Štai iš kur lietuviai gauna automobilius ir parduoda mums.“ Kas tai - ne užsakymas?
Visi tik ir aiškina, kad mes iš trijų sudaužytų mašinų surenkame vieną ir parduodame. Nuvažiuokite į bet kurį servisą - ten jums paaiškins, kad tai net techniškai neįmanoma, o jei ir įmanoma, tai už milžiniškus pinigus, bet ar tada mes parduotume tokią mašiną?“
