Parengė Sergejus Stonkus
Kodėl viengungiai gyvena trumpiau nei vedę vyrai. Pasirodo, viengungiai dažniau serga. Nejaugi nevedusiems vyrams šitokią meškos paslaugą daro neramus gyvenimo būdas, nevisavertė mityba ir nežinojimas, kas yra sutvarkyta buitis?
Įrodytas faktas
Edinburgo universiteto ir Šeimos ir santykių tyrimų centro mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo prie išvados: viengungiai nesugeba visavertiškai mėgautis gyvenimu. Jie ne tik kenčia dėl vienatvės, yra linkę į depresiją ir ligas, bet ir pajamos jų mažesnės, palyginti su vedusiais vyrais. Ir škotai ne vieninteliai, paskelbę tokią liūdną žinią.
Mokslininkai iš Izraelio, išanalizavę tūkstančių vyrų ligos istorijas, nustatė, jog pavojingiausiomis ligomis serga šeimos neturintys arba nesėkmingai vedę stipriosios lyties atstovai.
Žinoma, galima ginčytis dėl to, kas geriau vyrui – visiška laisvė ar šeima, faktai geležiniai: dar ir britų medikų tyrimų rezultatai parodė, kad vedę mūsų giminės atstovai gyvena vidutiniškai septyneriais metais ilgiau už vienišius.
Kodėl nevedę vyrai serga dažniau ir sunkiau už vedusius, daugiau jų miršta jauno amžiaus, o likusieji neretai baigia savo dienas senelių namuose?
Psichologinis komfortas prieš laisvę
Kaip sakoma, visos ligos būna nuo nervų, ir viengungiai, kad ir kaip būtų keista, dažniau nei vedusieji rizikuoja pakirsti savo nervų sistemą.
Daugybe tyrimų įrodyta, kad vyrų psichika labiau pažeidžiama ir ne tokia stabili kaip moterų. Moterys turi galimybę neigiamas emocijas permesti aplinkiniams. Berniukai gi auklėjami taip, kad užaugę visą negatyvą kaupia, slepia nuo aplinkinių, todėl dažnai kenčia nuo streso ir psichosomatinių ligų.
Laiminga šeima tampa vyrui psichologinio komforto zona, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti. Šeimoje visi nemalonumai pasidalijami po lygiai tarp sutuoktinių, įskaitant ir stresą. Bet tik tuo atveju, jeigu santuoka yra tikrai sėkminga.
Vienišiai tokio šeimos palaikymo neturi, užtat jų gyvenimas kupinas vedusiems vyrams nesuvokiamų problemų – kaip pasirodyti šauniau už kitus vyriškosios giminės atstovus, kaip suvilioti dar vieną gražuolę, daryti karjerą darbe ir spręsti buities problemas. Lėtinis stresas visu svoriu užgula vyro pečius ardydamas psichiką ir kviesdamas visokiausias ligas. Tačiau atsipalaiduoti jokiu būdu negalima! Negalima užleisti pozicijų – juk vyrų pasaulyje tokia konkurencija. Taigi mokame už tai pačią aukščiausią kainą: infarktais, insultais ir depresijomis, nes dabar tai dar pusė bėdos, bet kas senatvėje stiklinę vandens paduos?!
Žmona kaip sveikatos garantas
Vienatvė – pagrindinė priežastis, priverčianti jau brandesnio amžiaus vyrus susisaistyti santuokos saitais. Kitaip nepavyks išvengti depresijos ir tokių koja kojon su ja žengiančių ligų kaip hipertonija, skrandžio opa, lėtinis cholecistitas, pankreatitas. Aišku, vedę vyrai irgi jomis serga, ir ne ką rečiau, tačiau yra vienas skirtumas – jie turi žmoną. Žmogų, kuris laiku nuvaro pas gydytoją, kontroliuoja, kaip geriami vaistai, ir slaugo, kol pasveikstate. Todėl viengungiams diagnozuojama daug daugiau lėtinių ligų, ir dažniausiai tuomet, kai jos jau būna kaip reikiant užleistos.
Suprantama, tvirtinti, jog santuoka saugo vyrus nuo ligų, būtų neteisinga. Kiekvieno vyro sveikata pirmiausia priklauso nuo jo paties. Jeigu planuojate prasimušti darbe, prakusti, užauginti vaikus ir dar pamatyti anūkus, padarysite viską, kad išsaugotumėte sveikatą. Žmona tik padės.
Infantiliems vyrams santuoka – išvis būtinybė. Jiems žmona pakeičia motiną: maitina, rengia, prižiūri, nukreipia tinkama linkme. Tokiems „stipriosios“ lyties atstovams be moteriškos globos neišgyventi.
Jaunų ir pagyvenusių senbernių ligos
Na, gerai jau – ne kiekvienas viengungis yra senbernis. Tačiau atmetus ginčus dėl terminologijos, vis tiek lieka nelinksmi faktai. Tiksliau, ligos, kuriomis, anot statistikos, rizikuoja susirgti – ir, deja, dažniausiai suserga nevedę vyrai.
20–40 metų vyrai. Šio amžiaus stipriosios lyties atstovai būna aktyviausi – visais atžvilgiais. Jie negalvodami gali net rizikuoti savo gyvybe, vėjavaikiškai vairuoja automobilį, pamiršta poilsį, žavisi ekstremaliomis sporto šakomis, eksperimentuoja su alkoholiu ir kitais svaigalais, didžiuojasi žygiais meilės fronte. Net ir tie jauni vyrai, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir stengiasi žūtbūt palaikyti gerą fizinę formą, kelia grėsmę savo sveikatai – nesaikingomis treniruotėmis ar vartodami visokiausius sportininkams skirtus maisto papildus. Išvada: 20–40 metų viengungiams gresia įvairiausios traumos, miego stygius, lėtinis stresas, alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo azartinių lošimų, gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, virusiniai hepatitai, pankreatitas, lytiškai plintančios ligos.
Santuokos liudijimą turintys jų bendraamžiai daug rečiau skundžiasi virškinimo problemomis. Venerinės ligos šeimos vyrams diagnozuojamos ganėtinai retai, net jei sutuoktiniai ir nėra ištikimi vienas kitam. Taip, streso darbe ir kasdienėje buityje neišvengia nei vieni, nei kiti, tačiau vedusieji paprastai greičiau ir lengviau randa išeitį iš keblios situacijos – paprastai dėl to, kad visos problemos aptariamos šeimoje.
Šeimynykščių dėmesys ir moralinė parama padeda sušvelninti psichologinių traumų smūgį, todėl laimingai vedę vyrai retai kada griebiasi svaigalų kaip priemonės įtampai nuslopinti.
40–60 metų vyrai. Šis amžius vyrams pats pavojingiausias, mat organizmą krečia keisčiausios permainos, susijusios su hormoniniais pakitimais ir sumažėjusiu testosterono lygiu. Vidutinio amžiaus krizę išgyvena tiek vieniši, tiek ir vedę vyrai: jiems tenka iš naujo įvertinti savo reikšmingumą visuomenėje (šis rodiklis arba pakyla iki astronominių aukštumų – deja, dažnai nepagrįstų, arba sminga į depresyvų minusą), o juk streso darbe ir asmeniniame gyvenime taip pat nemažėja...
Tačiau nors vienodai kenčia visi vyrai, viengungiai daug dažniau jaučiasi esą niekam nereikalingi, vieniši, todėl puola į depresiją. O dar jiems ant kulnų lipa aterosklerozė, hipertonija, stenokardija. Dėl to, kad per mažai judame, kamuojamės nemiga, rūkome ir piktnaudžiaujame alkoholiu, dažną mūsų pakerta infarktai ir insultai. Prisideda, žinoma, ir potencijos problemos. Kol galiausiai – lyg visko ir taip būtų negana, – tampame dar ir hipochondrikais.
Šeimas turintys vyrai, kita vertus, yra linkę nutukti. Bėdų dėl potencijos jie irgi neišvengia. Tačiau geros sutuoktinės padeda jiems nepulti panikon, spręsti kiekvieną naują problemą, kai toji tik iškyla. Net moksliškai įrodyta, jog namuose laukianti žmona ir vaikai didina vyro atsparumą stresui, vadinasi, gerokai mažina infarkto ir insulto riziką.
Vyresni kaip 60-ies vyrai. Dauguma vyrų apie savo sveikatą susimąsto sulaukę būtent šio amžiaus. To padaryti anksčiau jie tiesiog neturi progos – jais rūpinasi motinos, žmonos. Tuo metu patys vyrai vaidina stiprius ir ištvermingus, nes juk reikia palaikyti giminės garbę – sopuliais skundžiasi tik „mazgotės“.
Jeigu vyrui pasisekė gauti gerą žmoną, jo namuose tvyro taika, ramybė ir meilė, palaikymas ir tarpusavio supratimas, sulaukęs 60-ies jis iš tiesų turi mažiau kuo skųstis. Na, o dauguma viengungių, įžengusių į septintąją dešimtį, susigriebia ne tik praradę išorinį žavesį, bet ir įgiję kelias lėtines ligas.
Stresai, nenormali mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, chaotiškas seksualinis gyvenimas lemia lėtines plaučių ligas, pankreatitą ir opą, hipertoniją ir stenokardiją, cukrinį diabetą, osteoporozę, lėtinį prostatitą, adenomą arba prostatos vėžį. Neaplenkia šios ligos ir vedusių vyrų, tačiau jų būklė, kaip rodo atlikti tyrimai, būna daug stabilesnė.
Taigi negailestinga išvada: viengungiai greičiau sensta, sukriošta ir miršta nuo ligų, kurių galėjo išvis išvengti, jei tik būtų pašonėje turėję mylinčią žmoną.
Aišku, noras išsaugoti sveikatą – ne vienintelis motyvas patraukti prie altoriaus. Mokslininkai tikina, jog kiekvieno vyro gerovės pagrindas yra meilė ir laimė: jeigu jų netrūksta, tai ir gyvename mes ilgai ir sveikai.
